Klapėdos mókytojų seminãrija, mokykla, rengusi pradinių mokyklų mokytojus, mokančius lietuvių kalbą. Veikė 1903–1936.
Klaipėdos mokytojų seminarija oficialiai įsteigta 1902, pradėjo veikti 1903.
Iš pradžių į Klaipėdos mokytojų seminariją buvo priimami baigusieji dvimetį Klaipėdos preperandumą (1913 jis prijungtas prie Klaipėdos mokytojų seminarijos), nuo 1925 – baigusieji gimnaziją. Seminarijoje mokslas truko 3 (neilgai – 4) metus, dėstyta pedagogika, psichologija, visi mokyklose mokomi dalykai (lietuvių kalba tik iki 1909) ir jų mokymo metodika, mokytasi užsienio kalbų (prancūzų, vėliau ir anglų), muzikos teorijos, taip pat smuikuoti, vargonuoti. Nuo 1923 į Klaipėdos mokytojų seminariją buvo priimami tik abi Klaipėdos krašto oficialiasias kalbas (lietuvių ir vokiečių) mokantieji; lietuvių kalbai skirta 6–7 savaitinės pamokos. 1925 Direktorijos nutarimu reikalauta seminarijoje dėstyti Lietuvos Respublikos istorijos, geografijos, pedagogikos kursus. Seminarijos absolventams mokytojo kvalifikacija būdavo suteikiama 1–2 metus išdirbus mokykloje, išlaikius baigiamuosius egzaminus.
Klaipėdos mokytojų seminarija (1930; © Mažosios Lietuvos istorijos muziejus)
Lietuvos Respublikos vyriausybei nutarus pradinių mokyklų mokytojus rengti pedagoginiuose institutuose, 1936 Klaipėdos mokytojų seminarija uždaryta.
Seminariją baigė 29 pedagogų laidos, 600–700 mokytojų, tarp jų Klaipėdos krašto visuomenės veikėjai Jurgis Lampsatis, Mikas Šlaža, E. Simaitis, Endrius Bajoras, Vilius Bajoras, Martynas Purvinas, Jonas Purvinas, J. Užpurvis.
Seminarijoje dėstė lietuvių kultūros veikėjai Martynas Emilis Nauburas, Endrius Kairys, Georgas Storosta, J. Stragys, Martynas Mertinaitis.
-mokytojų seminarija