Klaipėdos pilis

Klapėdos pils (vokiečių k. Mimelburg, Memelburg), Mažosios Lietuvos pilis.

Pastatyta 1252 strategiškai svarbioje kuršių žemės vietoje – Danės žiočių kairiajame krante, netoli Klaipėdos sąsiaurio, jungiančio Kuršių marias su Baltijos jūra. Statybą inicijavo Livonijos ordino (jam pilis priklausė iki 1328, vėliau – Vokiečių ordinui) magistras Eberhardas von Seyne ir Kuršo vyskupas Heinrichas. Pilis tapo viena vokiečių ordinų invazijos į baltų žemes bazių. Buvo komtūrijos centras. Iš pradžių pilis buvo medinė su 2 priešpiliais, apjuostais grioviais ir gynybine siena.

rekonstruotos Klaipėdos pilies rūmų fasadas (A. Semrau piešinys pagal 1660 brėžinius)

Pilį saugojo natūrali vandens užtvara, pylimai ir medinis gynybos bokštas. 1253–54 šalia medinės pastatyta mūrinė gardinė pilis. Pilį saugojo vandens pripildyti grioviai, ties vartais buvo įrengti tiltas ir pylimai. Pilies kieme pastatyta mūrinių ir medinių pastatų. Pilį puldinėjo žemaičiai, retsykiais – skalviai su sembais: 1307, 1323 (Klaipėdos mūšis), 1360, 1379 (abu kartus pilis sudeginta), 1393 (sugriauta), 1402, 1409; kartais žemaičiams talkino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė. Po 1360 pilis perstatyta, turėjo 4 bokštus (viename jų 1438 įrengtas kalėjimas).

Didesni pilies įtvirtinimo darbai vyko po 1422 Melno taikos, baigti 1441. Buvo maždaug kvadratinio plano su kiemu viduje. Išliko dalis 15 a. pradžios gynybinės sienos. Šiaurinė siena (su bokštais) siekė apie 102 m ilgio, jos plotis – 2,2 m, aukštis – iki 11 m; vakarinės sienos ilgis tarp bokštų – mažiausiai 70 metrų. Kampuose buvo du 12 m skersmens cilindriniai bokštai (Didysis parako ir Kunigaikščio), pietrytiniame kampe – stačiakampis. Patobulinta pilies gynybinė sistema buvo pritaikyta to meto artilerijos pabūklų (bombardų) ugniai atremti.

Klaipėdos pilis (19 a. piešinys)

Už gynybinių sienų ėjo apie 6 m pločio kelias, už jo – 8–9 m pločio griovys ir daugiau kaip 20 m pločio pylimas (apie 2 m virš pilies kiemo), toliau – dar vienas 6 m pločio ir iki 1,5 m gylio sausas griovys. Pilies pastatų sienos – raudonų plytų, eksterjeras ir interjeras – gotikinis. Stogai dengti plokščiomis čerpėmis, dalis – skiedromis. 1454, per Trylikametį karą (1454–66), Klaipėdos pilį buvo užėmusi Lenkijos kariuomenė, 1455 – žemaičiai. Pilis 16 a. pradžioje sustiprinta, 1516–19 pastatyti žemių pylimai su bastėjomis. 1520 pilį puolė Dancigo karo laivai, žemaičiai. 1524 pilis sustiprinta patrankomis, amunicija. 1525 susikūrus Prūsijos kunigaikštystei, pilis iki 16 a. vidurio iš pagrindų perstatyta. Buvo uždaro netaisyklingo kvadrato plano su išpjova vartams pietvakarinėje dalyje. Vartus saugojo du apvalūs bokštai korpusų kampuose, kiti trys buvo šiaurės vakariniame, šiaurės rytiniame ir pietrytiniame kampuose. Korpusų (pastatyti panaudojus 15 a. gynybines sienas) plotis po 12,5 metro.

Pagal J. Putkamerio ir H. P. Fuchso projektą pilis 17 a. pradžioje buvo apjuosta senosios olandų sistemos bastionais (Princo Karlo, Princo Friedricho, Princo Ludwigo ir Friedricho Wilhelmo). Tvirtovės pylimus sutvirtino akmenų ir plytų atraminės sienos su kontraforsais. Po bastionais įrengtos senosios poternos (poterna – patrankų laikymo ir artilerijos gynybos vieta) jau 16 a. buvo rekonstruotos ir išplėstos. 1629 pilį apiplėšė ir apgriovė švedai, 1660 ir 1669 suniokojo gaisras. 1670 ant Princo Karlo bastiono pastatytas 2 fligelių Komendanto namas.

Klaipėdos pilis ir apylinkės (1807 plano fragmentas)

18 a. pirmoje pusėje pilis dar tvirtinta. 1757 (per 1756–63 Septynerių metų karą) Klaipėdą užėmus Rusijos kariuomenei, pilis 1763 buvo apleista ir pamažu nyko. 1812, per prancūzmetį, pilyje buvo įrengta kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 nuvirto Kunigaikščio bokštas. Dėl to 1865 pradėta Nerijos forto statyba Kopgalyje. Po 1888 buvo parduoti nugriaut svarbiausi pilies mūro pastatai. Po 1945 buvusios Klaipėdos pilies teritorijoje įsikūrė Klaipėdos bandomoji laivų remonto įmonė, 20 a. pabaigoje – Klaipėdos laivų remonto įmonė (2009 iškelta).

Klaipėdos pilies Princo Friedricho bastionas su restauruota poterna (21 a. pradžios nuotrauka)

2002 restauruotoje Princo Friedricho poternoje įkurtas Pilies muziejus – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus filialas (2006 išplėstas).

L: J. Tatoris Senoji Klaipėda Vilnius 1994; V. Žulkus Klaipėdos pilis: Statybos istorija ir tyrimai / Lietuvos pilių archeologija Vilnius 2002.