Klaipėdos sritis

Klapėdos srits (vokiečių k. Memelgebiet), 13 a. vidurio–16 a. pradžios baltų teritorija Nemuno žemupio dešiniajame krante. Apėmė Pilsotą (gyveno kuršiai), dalį pietinio Kuršo ir Skalvos šiaurę. Nuo 12 a. skalvių ir kuršių žemėse kūrėsi žemaičiai. Sritis susidarė, kai 1252 Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo kariuomenė užkariavo Klaipėdos apylinkes ir strateginėje vietoje (prie Kuršių marių ir Baltijos jūros, Danės žiočių kairiajame krante) pastatydino Memelburgo pilį (Klaipėdos pilis). Aplink pilį kūrėsi vokiečių Klaipėdos (vokiečių k. Memel) miestas. Livonijos ordinui užkariavus daugiau kuršių ir skalvių žemių, susidarė Klaipėdos sritis. Klaipėda tapo čia įsteigtos komtūrijos centru.

Dėl dažnų žemaičių puldinėjimų Livonijos ordinas 1328 du trečdalius savo Klaipėdos miesto ir srities valdų, o Kuršo vyskupas 1392 – likusią srities dalį perleido stipresnei Vokiečių ordino Prūsijos šakai. Žemaičiams pavyko užvaldyti tik srities šiaurės vakarinę dalį. Nors Žalgirio mūšyje (1410) Vokiečių ordinas buvo sumuštas, pagal Torunės (1411) ir Melno (1422) taikos sutartis Klaipėdos sr. liko Ordino valda. Melno taika nustatyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino (nuo 1525 – Prūsijos kunigaikštystės, nuo 1701 – karalystės) valstybinė siena nepasikeitė iki 1919.

Žlugus Vokiečių ordinui vietoj komtūrijos Klaipėdos sr. dalyje 1525 buvo sudaryta Klaipėdos apskritis. 1919–45 buvusios srities teritorija vadinta Klaipėdos kraštu.

415

1749