Klapėdos vókiečių teãtras, teatras, veikęs 18 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje. 1785 įkurtas Klaipėdos miesto dramos teatras (vokiškai Städtisches Schauspielhaus) buvo vadinamas Komedijų namu (vokiškai Komödienhaus), vėliau oficialiai pavadintas Vokiečių operos ir dramos artistų draugija (Deutsche Opern und Schauspieler Gesellschaft).
Trupėje buvo apie 40 artistų. Savo struktūra, darbo sistema, meniniu lygiu Klaipėdos vokiečių teatras buvo panašus į kitus Vokietijos provincijos teatrus. 19 a. pradžioje trupės antrepreneriu tapus J. H. Heckertui, dirigentu – K. Eisrichui teatro veikla suaktyvėjo. 1805 01 25 įvyko spektaklio A. von Kotzebue Kryžiuočiai premjera. Buvo statomi dramos veikalai (W. Shakespeare’o Hamletas, F. Schillerio Klasta ir meilė, Mesinos nuotaka, Vilius Telis, Orleano mergelė), nuo 1820 – muzikiniai kūriniai (W. A. Mozarto Tito gailestingumas, Pagrobimas iš seralio, G. Rossini Tankredas, H. M. Bertono Alina, Golkondo karalienė, G. Paisiello Gražioji malūnininkė), rengiami vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertai.
Nuo 1813 Klaipėdos vokiečių teatras buvo vadinamas Dramos teatru (vokiškai Schauspielhaus), vėliau vėl iki 1939 vadintas Klaipėdos miesto dramos teatru. 1854 teatro pastatas sudegė. 1857 atstatytas, Klaipėdos vokiečių teatras vėl tapo svarbiu miesto kultūrinio gyvenimo židiniu (buvo statomos operos, operetės, dramos, rengiami simfoniniai ir kameriniai koncertai). Klaipėdos vokiečių teatras gastroliavo Klaipėdos krašte, Vilniuje (1820–21, 1823, 1824–25), Kaune (1930). Nuo 1826 Klaipėdos vokiečių teatrą materialiai rėmė vokiečių kultūros organizacija Concordia, nuo 1919 buvo išlaikomas Vokietijos lėšomis; teatrą rėmė ir 1927 Miunchene įsteigta Klaipėdos teatro bičiulių draugija. Klaipėdos vokiečių teatras Klaipėdos krašte skleidė teatrinę kultūrą, bet kartu prisidėjo prie krašto germanizavimo. 1923 Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos teatras tęsė savo veiklą, bet nuolatinės trupės neturėjo. Vaidino iš Vokietijos atvykę aktoriai, gastroliuojantys kolektyvai. 1924 buvo pastatyta P. Mascagni Kaimietiška garbė ir R. Leoncavallo Pajacai. 4 dešimtmetyje teatro veiklai sumenkus jo patalpomis Klaipėdos miesto valdyba leido naudotis Aukuro draugijai, kuri 1934 atgaivino Klaipėdos lietuvių operą.
L: J. Tatoris Senoji Klaipėda: Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų Vilnius 1994; D. Kšanienė Muzika Mažojoje Lietuvoje: Lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveika (XVI a.–XX a. 4 dešimtmetis) Klaipėda 2003, Klaipėdos muzikinio teatro (operos) raida 1945–1986 metais ir jo priešaušris XIX a.–XX a. ketvirtajame dešimtmetyje (istorinių, ideologinių, politinių, socialinių ir kultūrinių lūžių kontekstas) Klaipėda 2016.
1223
Klaipėdos miesto dramos teatras; Komedijų namas; Vokiečių operos ir dramos artistų draugija; Dramos teatras