klampumas

klampùmas, terpės deformavimosi sukelta energijos sklaida. Yra šlyties, tūrinis ir išilginis klampumas. Šlyties klampumas reiškiasi judesio kiekio pernaša, kai dėl molekulių sąveikos du gretimi skysčio (arba dujų) sluoksniai teka skirtingu greičiu ir atsiranda jėga, greitinanti lėčiau tekantį skysčio (arba dujų) sluoksnį ir lėtinanti greičiau tekantį. Ši jėga dar vadinama vidinės trinties, arba klampumo, jėga, ji veikia sluoksnio paviršiaus liestinės kryptimi, proporcinga jo paviršiaus plotui ir greičio gradientui, o proporcingumo koeficientas vadinamas klampos koeficientu, arba dinamine klampa (SI vienetas paskalsekundė, Pa⋅s). Klampumui apibūdinti dar taikomas kinematinės klampos koeficientas, arba kinematinė klampa (SI vienetas kvadratinis metras sekundei, m²/s). Dinaminė klampa skaitine verte lygi vidinės trinties jėgai, veikiančiai tarp skysčio sluoksnių, kurių lietimosi paviršiaus plotas lygus 1 m², o greičio gradientas lygus 1 s^–1. Kinematinė klampa lygi dinaminės klampos ir skysčio (dujų) tankio santykiui. Dujų dinaminė klampa nepriklauso nuo slėgio ir didėja kylant temperatūrai. Skysčio dinaminė klampa priklauso nuo skysčio prigimties, o jos priklausomybė nuo slėgio ir temperatūros nusakoma empirinėmis ir pusiau empirinėmis formulėmis. Dispersinių sistemų ir polimerų klampumas labai didelis, tirpalų klampumas priklauso nuo jų koncentracijos, kartais jis gali būti didesnis arba mažesnis už tirpiklio klampumą. Tūrinis klampumas reiškiasi energijos mainais tarp terpės laisvės laipsnių. Išilginį klampumą lemia tempimas išilgine ašimi, jo koeficientas lygus kinematinės ir dinaminės klampos kombinacijai. Šlyties ir tūrinis klampumas yra labai svarbios medžiagų techninės charakteristikos. Klampa matuojama klampomačiais.