Tòmaš Klara Eva, Sipãvičienė 1949 04 12Solotvin (Užkarpatės sritis, Ukraina), lietuvių keramikė. Vengrų kilmės. 1964–68 mokėsi Užhorodo taikomosios dailės technikume. 1973 baigė Lietuvos dailės institutą (keramiką). 1973–77 Vilniaus kombinato Dailė, nuo 1977 Klaipėdos kombinato Dailė dailininkė. Stažavo tarptautinėje Kecskeméto tarptautinėje keramikos studijoje ir Vienoje. Nuo 1974 dalyvauja parodose, individualios Vengrijoje (1995, 1996–2002), Alytuje (2012, su Židrija Janušaite). E. Tomaš kūriniai eksponuoti Dailės kombinato mugėse Maskvoje (1974, 1976), Sofijoje, Varšuvoje (abi 1975), Minske (1976), t. p. Pabaltijo taikomosios dailės parodoje Maskvoje (1975, sidabro medalis), Pabaltijo taikomosios dailės trienalėje Taline (1981, Didysis prizas). Taikomojo meno mugėje Craft Vilnius 2014 pripažinta geriausia menininke už porceliano technikos įvaldymą.
Ankstyvojoje kūryboje kaip medžiagą rinkosi molį, taikė matines glazūras, emalius. Iš geometrinių formų kūrė žaismingą dekoratyvinę keramiką, būdinga žiestų ir lipdytų geometrinių formų (apskritimų, stačiakampių) deriniai, įpjovos, ertmės, lipdytos detalės, abstraktus dekoras (Dekoratyvinė kubų kompozicija 1975, Dekoratyvinė forma I–V 1976, Begalybė 1982, Susitikimas 1983), figūrinę plastiką (Mergaitė 1974). Sukūrė etalonų ir riboto tiražo keramikos dirbinių bei papuošalų kombinatuose Dailė. Ilgainiui E. Tomaš kūryboje įsivyravo baltas molis ir porcelianas, darbai tapo grakštesni, plonõs šukės, pabrėžiančios dirbinio trapumą. Kūryboje vyrauja šviesi dekoratyvinė keramika, daugiausia abstrakčios kompozicijos, grįstos rutulio ir piramidės interpretacija (Indas 2012, Dvylika metų laikų 2013, Piramidės 2014, Begalinis laikas 2014, Trys karaliai 2014). Jose keramikė derina įvairų formavimo būdą (žiedimą, lipdybą, volavimą, pjaustymą) ir dekorą, puošia auksu, platina, kobaltu.
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vengrijos taikomosios dailės muziejuje Budapešte.
2972