klãsė (lot. clasis – grupė, skyrius), visuma objektų, turinčių bendrus požymius. Klasę sudarantys objektai vadinami jos elementais, šių deriniai sudaro poklasius. Kiekvienas poklasis taip pat yra klasė siauresne reikšme. Klasę gali sudaryti begalinis elementų skaičius, baigtinis skaičius, tik vienas elementas. Klasė, neturinti nė vieno elemento, yra nulinė, arba tuščia. Yra kelių tipų klasių santykiai: lygiareikšmiškumo (kai dvi klases sudaro tie patys elementai), subordinacijos (kai klasė įskiriama į platesnę klasę), sankirtos (dvi klasės turi bendrų elementų), nuošalės (klasės neturi nė vieno bendro elemento). Veiksmai su klasėmis: neigimas (iš klasės A gaunama klasė ne-A), sudėtis (gaunama nauja klasė, ją sudaro visi abiejų pradinių klasių elementai; atitinka teiginių logikos jungtį arba), daugyba (bendrų elementų suradimas dauginamose klasėse; atitinka jungtį ir), atimtis (iš vienos klasės išskiriami elementai, sudarantys kitą klasę), apibendrinimas (išplečiama klasės apimtis – ji laikoma poklasiu ir priskiriama platesnei klasei; riba – plačiausios apimties klasės, kategorijos), susiaurinimas (sumažinama klasės apimtis pereinant prie jos poklasio; riba – klasės elementas), klasės skirstymas. Klasių savybes, santykius, loginius veiksmus su jomis tiria klasių logika.
314