klasiczmas mùzikoje.
Susiklostymas
Muzikoje klasicizmas pradėjo klostytis Prancūzijoje (greta baroko muzikos; veikė viena kitą), plito Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Prancūzų filosofai Ch. Batteux, J.‑J. Rousseau, J. Le R. d’Alembert’as laikėsi imitavimo (mėgdžiojimo) principų mene. Muzikos estetikoje vyravo vadinamoji intonacinė teorija. J.‑J. Rousseau teigė, kad muzika turi būti grindžiama kalbos intonacijomis, tiksliausiai išreiškiančiomis žmogaus jausmus.
Klasicizmas Prancūzijos, Italijos muzikoje
Klasicizmo estetinių principų (kompozicijos logiškumo, harmoningumo, vaizdų aiškumo) laikėsi prancūzų kompozitorius J.‑B. Lully. Jis suformavo savitą prancūzų operos stilių, pagrįstą kantilenos ir išradingo rečitatyvo deriniu, sukūrė naujoviško tipo (vadinamąją prancūziškąją) uvertiūrą, daugiau svarbos suteikė orkestrui. Pilietinė heroika, kilnios emocijos, paprasta raiškos forma būdinga operos reformatoriaus Chr. W. Glucko kūriniams, reiškusiems prancūzų enciklopedininkų idėją, kad operoje turi būti atkurta antikiniame teatre gyvavusi meno šakų vienovė. Chr. W. Glucko tradicijas tęsė kompozitoriai A. Sacchini, A. Salieri, L. Cherubini (visi Italija), F.-J. Gossecas, É. Méhulis (abu Prancūzija).
Vienos klasicistinės mokyklos kompozitorių kūryba
Ryškiausiai klasicizmas skleidėsi Vienos klasicistinės mokyklos kompozitorių J. Haydno, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno kūryboje. Apibendrindami 18 a. muzikos stilistines transformacijas (galantiškasis stilius, Mannheimo mokykla, Berlyno mokykla, Vienos senoji mokykla) šie kompozitoriai tobulai sujungė racionalistinės klasicizmo estetikos nulemtą kompozicijos aiškumą, grožio ir tiesos, emocinių ir intelektinių pradų pusiausvyrą su Šviečiamojo amžiaus idėjų demokratiškumu, įtvirtino simfonizmą, kaip dialektinės mąstysenos principą, suformavo daug instrumentinės muzikos žanrų (sonatą, simfoniją, instrumentinį koncertą), simfoninio orkestro sudėtį.
Klasicizmas kitų šalių muzikoje
Klasicizmo bruožų turėjo ir kitų šalių kompozitorių (Rusijoje – D. Bortnianskio, Čekijoje – J. V. A. Stamico, Vokietijoje – C. Ph. E. Bacho, Italijoje – D. Cimarosos, M. Clementi, G. B. Viotti) kūryba.
Klasicizmas Lietuvos muzikoje
Klasicizmo bruožų turi 18 a. pabaigos–19 a. pradžios Lietuvos kompozitorių Motiejaus Radvilos, J. D. Hollando bei iš Lietuvos kilusių ir Vakarų Europoje kūrusių Antano Henriko Radvilos, A. Milvydo, F. Janevičiaus kūriniai.
L: K. Stephenson Die musikalische Klassik Köln 1953; J. C. Singleton The Rationality of 18th Century Musical Classicizm 2 v New York 1954; Renessans, barokko, klassicizm Moskva 1966; H. H. Eggebrecht Musik im Abendland München 21998.
1915
127