klasifikãcija (klasė + lot. facio – darau), kurios nors rūšies objektų suskirstymas į susijusias klases. Skirstoma taip, kad kiekviena klasė kitų klasių atžvilgiu užimtų pastovią apibrėžtą vietą. Klasifikacijos tipai: pagalbinė – sudaroma siekiant lengviausiai surasti objektus tarp kitų (jos pagrindu imami neesminiai objektų požymiai, pavyzdžiui, abėcėlinis katalogas), natūralioji – objektai skirstomi į klases remiantis esminiais jų požymiais (augalų sistematika, periodinė cheminių elementų sistema; turi pažintinę reikšmę), enciklopedinė – apima visą žiniją (mokslų, universalioji bibliotekinė klasifikacija), specialiosios – atskiras žinijos sritis (informatikoje – abėcėlinė, dešimtainė, linijinė, dalykinė ir kita). Klasifikacijos kuriamos deduktyviai (bendriausios klasės skaidomos į siauresnes klases ir poklasius) ir induktyviai (atskiri objektai jungiami į poklasius, poklasiai – į klases, šios – į dar platesnes klases). Klasifikacija yra svarbi mokslinio tyrimo priemonė, padedanti sisteminti žinias, nustatyti objektų tarpusavio ryšius, jų dėsningumus. Reiškiama sąrašais, katalogais, schemomis, lentelėmis, diagramomis ir kitaip. Klasifikacija yra santykinai pastovi – plėtojantis žinioms ji keičiasi ir tikslėja.
314