klasikinė mechanika

klasiknė mechãnika, tiria materialiųjų kūnų sąveiką ir jų mechaninį judėjimą, kurį nusakantys greičiai, palyginti su šviesos greičiu tuštumoje, maži. Pagrindiniai klasikinės mechanikos objektai: materialusis taškas, jų sistema, absoliučiai kietas kūnas (taškų, tarp kurių nesikeičia atstumai, visuma; toks kūnas nesideformuoja) ir vienalytė deformuojama terpė (deformuojami kietieji kūnai, skysčiai ir dujos). Klasikinę mechaniką sudaro dinamika, kinematika ir statika, grindžiama Newtono mechanikos dėsniais; remiasi prielaida, kad erdvės ir laiko savybės nepriklauso nuo materialiųjų kūnų ir jų judėjimo. Klasikinės mechanikos rezultatais naudojamasi mechanizmų kinematikoje, mechanizmų ir mašinų dinamikoje, balistikoje, statinėje mechanikoje, t. p. biomechanikoje.