klasikinė mokykla

klasiknė mokyklà, klasiknė baudžiamõsios téisės mokyklà, baudžiamosios teisės teorijos kryptis, susiformavusi 18 amžiuje Vakarų Europoje, gyvavusi iki 19 amžiaus 8–9 dešimtmečio. Jai pradžią davė antropologinės teisės mokyklos ir sociologinės mokyklos šalininkai; žymiausi pradininkai: J. Locke’as, W. Blackstone’as (abu Didžioji Britanija), Ch. de Montesquieu, Voltaire’as (abu Prancūzija), P. J. A. von Feuerbachas (Vokietija), C. Beccaria (Italija). Klasikinės mokyklos atstovai rengė baudžiamuosius kodeksus, paremtus naujais baudžiamosios teisės principais, kurie buvo suformuluoti Ch. de Montesquieu, C. Beccarijos, Voltaire’o ir jų šalininkų veikaluose. Kodeksų sudarytojai jais rėmėsi, rengė konkrečius baudžiamosios teisės institutus. Svarbiausia užduotimi laikė valdžios institucijų stiprinimą, naujų valstybinių pozicijų gynimą ir naujų, nuo feodalinių privilegijų ir nepriklausomų privačios nuosavybės santykių įtvirtinimą. Teigė teisės viršenybę prieš valstybę, reikalavo besąlygiškai laikytis įstatymų. Šis reikalavimas buvo keliamas ne tik paprastiems piliečiams, bet ir valstybės institucijoms bei valdininkams; taip jie stengėsi apsaugoti piliečius nuo valstybės savivalės. Klasikinė mokykla reikalavo griežtai apibrėžti nusikalstamas veikas ir bausmes už jas, bausti tik už įstatymo nustatytus nusikaltimus, taip pat taikyti bausmės adekvatumo nusikaltimo sunkumui principą, atsisakyti kankinamųjų ir garbę žeminančių bausmių, rečiau taikyti mirties bausmę, rūpintis kalinių likimu, nelaikyti nusikaltimu religinių nusižengimų, riboti teisėjų nuožiūros laisvę. Daugelis klasikinės mokyklos atstovų siekė, kad bausmės sunkumas būtų siejamas ne su nusikalstamais kaltininko ketinimais, bet su atsiradusių padarinių sunkumu. Jie teigė, kad siekiant padaryti baudžiamąją teisę racionalią, reikėtų baudžiamajame įstatyme palikti bausmes tik už tas veikas, kurios tikrai daro žalą visuomenės, valstybės ar asmenų interesams. Klasikinės mokyklos atstovai kritikavo bausmių žiaurumą, bet pagrindinis bausmių tikslas liko nusikaltėlių įbauginimas. Baudžiamosios atsakomybės klausimus analizavo atsižvelgdami į socialines priežastis, kurios skatina daryti nusikaltimus. Ryškiausiai klasikinės mokyklos idėjas atspindi 1810 Prancūzijos baudžiamasis kodeksas, 1813 Bavarijos baudžiamasis kodeksas (sudarė P. J. A. von Feuerbachas), 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje judėjimas už baudžiamosios teisės reformą Didžiojoje Britanijoje.

1431