klasių kova

klãsių kovà, marksizme – gamybos priemones ir žaliavas valdančios klasės ir gamybos priemonių neturinčios klasės konfliktas. Klasių kovos terminą 19 a. 3 dešimtmetyje pirmieji pavartojo prancūzų istorikai, jį išpopuliarino vokiečių sociologai K. Marxas ir F. Engelsas veikale Komunistų partijos manifestas (Manifest der kommunistischen Partei 1848). Pasak K. Marxo ir F. Engelso, klasių kova atspindi naujų gamybinių jėgų ir pasenusių gamybinių santykių konfliktą, yra visuomenės raidos variklis. Visų šalių visuomenių (išskyrus gimininę gentinę) istorija buvo klasių kovos istorija, pvz., perėjimą iš feodalinės santvarkos į kapitalistinę lėmė valstietijos kova su žemvaldžiais. Visuomenė yra suskilusi į tarpusavyje konfliktuojančias skirtingas interesų grupes (klases). Jų interesai yra antagonistiniai, nesuderinami, todėl visuomenė vis labiau skyla į priešiškas stovyklas (kapitalistinėje visuomenėje – į buržuaziją ir proletariatą) ir klasių prieštaravimai vis stiprėja ir gilėja. Buržuazija, kaip socialinė klasė, yra gamybos priemonių (kartais ir žaliavų) savininkė, naudojanti samdomą darbą, suinteresuota išnaudoti proletariatą ir kuo ilgiau išlaikyti esamą padėtį. Proletariatas neturi gamybos priemonių, yra samdomas ir priverstas pardavinėti savo darbo jėgą, kad galėtų gyventi, todėl yra suinteresuotas esamą padėtį pakeisti ir nuversti buržuaziją. Skirtingi interesai, pasak K. Marxo ir F. Engelso, sudaro sąlygas klasių kovai kilti. Klasių kova gali būti atvira arba paslėpta. Klasių kova, pasak K. Marxo ir F. Engelso, baigiasi revoliucija, pertvarka arba abiejų klasių žlugimu. Plėtodamas K. Marxo ir F. Engelso teoriją vokiečių sociologas R. G. Dahrendorfas teigė, kad žmogus priklauso įvairioms organizacijoms, grupėms, ne tik vienai klasei, todėl visuomenė vis labiau stratifikuojasi. Kiekviena organizacija, kuriai priklauso žmogus ar grupė, turi savo interesus, todėl konfliktas visuomenėje mažesnis (nei teigė K. Marxas ir F. Engelsas), nes poreikiai išskaidyti. Šiuolaikinėse visuomenėse klasių kova reiškiasi, pvz., derybose dėl darbo užmokesčio, vykdant profesinių sąjungų reformas ir kita. Dažniausiai vyksta 2 klasių – kapitalistų ir darbininkų – kova, valstietija ar vidurinė klasė t. p. gali įsitraukti į klasių kovą, sudarydama sąjungą su kuria nors viena puse.