klãstinės uolenos (gr. klastos – sudaužytas), nuosėdinės uolienos, ištisai arba daugiausia susidedančios iš senesnių magminių, metamorfinių ar nuosėdinių uolienų nuotrupų. Nuotrupos susidaro uolienoms yrant arba iš kietų cheminio dūlėjimo produktų mechaniškai (veikiant vandeniui, vėjui, ledui, sunkio jėgai) perklostytų į sedimentacijos vietą. Klastinių uolienų struktūra grūdėta, tekstūra daugiausia sluoksniuota.
Pagal dalelių dydį klastinės uolienos skirstomos į psefitus, kurių dalelių skersmuo daugiau kaip 2 mm (suapvalėjusios: luistai, luitai, rieduliai, gargždas, žvirgždas; nesuapvalėjusios: atskalos, žabaras, guralas), psamitus – 2,0–0,05 mm arba 2,0–0,062 mm (smėlis), aleuritus – 0,05–0,005 mm arba 0,062–0,004 mm (aleuritas, dulkės), pelitus – mažiau kaip 0,005 mm arba mažiau kaip 0,004 mm (molis).
Sucementuotos suapvalėjusios nuosėdos sudaro konglomeratus (rieduliai ir gargždas), gravelitą (žvirgždas) smiltainį (smėlis), aleurolitus (aleuritas); nesuapvalėjusios – brekčijas (atskalos ir žabaras) ir guralitą (guralas). Pelitai daugiausia sudaro molio uolienas ir klastinėse uolienose būna kaip priemaiša arba agregatų (daugiausia molio uolienų) trupinimo produktų (nuotrupų) pavidalu.
838