klatrãtai (lot. clatratus – su grotomis), kristaliniai molekulių asociatai, susidarantys vienos medžiagos molekulėms ar jonams įsiterpiant į kitos medžiagos kristalinės gardelės ertmes arba į tuštumas molekulėje. Pagal tai skirstomi į gardelinius ir molekulinius. Gali būti pastovios ir kintamos sudėties. Būdingiausi klatratai – ledo kristalai, kurių ertmes yra užpildžiusios inertinės dujos, inertinių dujų junginiai su organinių medžiagų kristalais arba vandens molekulėmis, pvz., argono ir vandens klatratų molekulės struktūrinis vienetas yra dodekaedras, sudarytas iš 20 H2O molekulių, sujungtų vandeniliniais ryšiais. Panašius klatratus gali sudaryti kai kurie aliumosilikatai, pvz., ceolitai, žėručiai, talkas. Klatratai naudojami metalų jonams atskirti darant biologinius ir medicininius tyrimus, t. p. kaip katalizatoriai.
9