Kláudijai (Claudii), Klòdijai, senovės Romos giminė.
Pradininkas – sabinas Ata Klauzas. Apie 504 pr. Kr. jis atvyko į Romą iš sabinų miesto Regilo, tapo patricijumi ir pasivadino Apijumi Klaudijumi Sabinu. Klaudijams priklausė patricijų (Krasai, Pulchrai, Centonai, Neronai, Cecai) ir plebėjų (Marcelai) šakos.
Žymiausi atstovai: Apijus Klaudijus Krasas (471 ir 451 konsulas, 451–450 decemvirų kolegijos narys; laikomas antrosios secesijos – plebėjų pasitraukimo iš Romos 449 pr. Kr. kaltininku), Apijus Klaudijus Aklasis (312 cenzorius, 307 ir 296 konsulas; jo rūpesčiu Romoje buvo įrengtas vandentiekis, išgrįstas Romos–Kapujos kelias – Apijaus kelias), Apijus Klaudijus Kaudeksas (264 konsulas; per I pūnų karą sumušė Hanono ir Hierono I vadovaujamas Kartaginos kariuomenes ir užėmė Mesaną, dabar Messina), Publijus Klaudijus Pulchras (249 konsulas; per I pūnų karą vadovavo romėnų laivynui ir beveik visą jį prarado mūšyje prie Lilibėjaus, dabar Marsalos). Kiti žymūs Klaudijų atstovai: karvedys Marcelas, politikos veikėjas Klodijus Pulchras.
Krasai; Pulchrai; Centonai; Neronai; Cecai; Marcelai