Kláudijus, Tibèrijus Kláudijus Nerònas Germãnikas (Tiberius Claudius Nero Germanicus) 10 08 01 pr. Kr.Lugdunas (dabar Lionas) 54 10 13 po Kr., Romos imperatorius (41–54). Julijų Klaudijų dinastijos. Druzo Germaniko sūnus.
Prieš tapdamas imperatoriumi parašė istorijos veikalų, tarp jų – graikų kalba Kartaginos istoriją (8 knygos) ir veikalą apie etruskus (20 knygų); veikalai neišliko. Po Kaligulos mirties imperatoriumi jį paskelbė pretorijonai. Klaudijui valdant 41–42 prie Romos prijungta Mauretanija (rytinėje jos dalyje įkurta Cezarėjos provincija, vakarinėje – Tingio provincija), Likija ir Mažoji Azija (43), Trakija (46), Iturėja (49; Šiaurės Palestinoje), 43 pradėta nukariauti Britanija. Provincijų gyventojams, ypač galams, suteikė Romos pilietybę. Skyrė daug lėšų visuomeninėms statyboms (didžiausios – akvedukas Romoje, uostas Ostijoje). Rėmėsi libertinais. 48 įsakė nužudyti žmoną Mesaliną. 49 vedė Agripiną Jaunesniąją, įsūnijo ir savo įpėdiniu paskyrė jos sūnų Neroną. Agripinos, siekiančios sosto Neronui, nunuodytas.
Klaudijus (marmuras, 1 a. Vatikano muziejai)