klaũptas, bažnyčios baldas, skirtas melstis sėdint ar klūpant. Karkasinės arba korpusinės konstrukcijos. Jį sudaro suolas su atkalte, pultas maldaknygei (ar giesmynui) pasidėti ir apačioje kiek nuožulniai pritvirtinta lenta atsiklaupti. Kartais suolai sujungti taip, kad vieno jų pultas yra kito atkaltė. Atsirado viduramžiais; iš pradžių statyti tik bažnyčiose ir koplyčiose, vėliau (dažniausiai 1–2 asmenims) ir gyvenamuosiuose interjeruose (dažniausiai miegamajame). Lietuvoje klauptai kurti nuo 16 amžiaus.
klauptai