kláusimų lògika, logikos sritis, tirianti klausimų ir atsakymų į juos pagrindimą, raišką, savybes, santykius. Logikoje klausimas yra sakinys, kuriuo nurodomas tam tikrų žinių nepakankamumas ir poreikis jas papildyti atsakymu. Mokslinėje ir socialinėje veikloje klausimai dažniausiai formuluojami problemų pavidalu. Klausimas neturi teisingumo reikšmės, nėra teiginys, dažnai laikomas episteminiu imperatyvu (informacijos reikalavimu). Visi logiškai tvarkingai suformuluoti klausimai sudaryti pagal formalų standartą (loginę formą) – interogatyvą. Jį sudaro klausiamasis operatorius (žymimas ženklu ?, reiškiamas žodžiais ar, kur, kada, kodėl, kaip ir kitais), klausimo bazė (prielaida) – visuma teisingų teiginių, būtinų pagrįsti klausimą, laukiamas atsakymas. Interogatyvas formalizuojamas teiginių ir predikatų logikos, kitų teorijų priemonėmis. Turinio požiūriu skiriami tikslinantys klausimai (ar-klausimai; klausiamasis operatorius ar) – jais tikslinamas kurių nors teiginių teisingumas, atsakymas išsakomas žodžiais taip, ne; papildantys – klausimai, į kuriuos atsakant pradines žinias reikia papildyti nauja informacija (klausiamasis operatorius reiškiamas žodžiais kas, kur, kodėl ir kitais). Struktūros požiūriu klausimai yra paprasti (juose nėra kitų klausimų, siekiama nustatyti vieno teiginio teisingumą) ir sudėtiniai (sudaro keli paprasti klausimai, jungiami konjunktyviai, disjunktyviai, implikacija). Korektiško klausimo bazę sudaro teisingi, nekorektiško – klaidingi teiginiai. Per mažai turiningi klausimai yra neaiškūs, jais nepasakoma, ką norima sužinoti. Atsakymas yra teiginys, papildantis klausimu nurodomą žinių trūkumą; priklauso nuo klausimo. Sritis, kurioje aptinkamas atsakymas, vadinama paieškų sritimi. Atsakymai yra informatyvūs (tiesioginiai, išsamūs, nėra klausimo sekmuo), neinformatyvūs (klausimo sekmuo), pilni, daliniai, prieštaringi, replika. Klausimų santykiai apibrėžiami pagal atsakymų į juos santykius, nustatomi klasių logikos priemonėmis.
L: J. Katz The Logic of Questions Amsterdam 1968; F. Loew Logik der Frage München 1968; N. D. Belnap, T. B. Steel The Logic of Questions and Answers New Haven–London 1976.
314