kláuzulė (lot. clausula – pabaiga), nuostata ar nuostatos dalis rašytiniame teisės šaltinyje arba specialus skirsnis, straipsnis, punktas ar sąlyga teisinio dokumento pabaigoje. Klauzulė gali būti tarptautiniame susitarime, sutartyje, įstatyme, testamente ir kitur. Dažniausiai naudojama sutarčių teisėje, rašoma lotyniškai, pvz., Clausula rebus sic standibus – speciali nuostata, reiškianti, kad sutartis galioja, jei nepasikeitė aplinkybės, kuriomis ji buvo sudaryta, Mandatum sine clausula – be apribojimų. Tarptautinėje teisėje klauzulė dažniausiai žymi specialią išlygą, suteikiančią teisę tam tikram tarptautiniam teismui ar arbitražui spręsti ginčus, kylančius iš konkrečios tarptautinės sutarties ar susitarimo (fakultatyvinė klauzulė, arbitražinė klauzulė), arba numato konkretaus tarptautinės teisės akto taikymą.
1735