kláuzulė (lot. clausula – pabaiga), antikinėje retorikoje – sakinio arba jo dalies užbaigimas pagal tam tikrą ilgųjų ir trumpųjų skiemenų išdėstymo tvarką. Klauzulėje buvo vengiama vieno žodžio pabaigos ir kito žodžio pradžios balsių susidūrimo (hiato), leidžiama eilutės (arba puseilio) paskutinės pėdos ar paskutinio metro sutrumpinimas vienu arba dviem galiniais trumpais arba nekirčiuotais skiemenimis (katalektika) ir ancepsas (kiekybiškai neapibrėžtas skiemuo, galintis būti ir ilgas, ir trumpas). Klauzulės techniką retorikoje labiausiai ištobulino Ciceronas. Vėliau grožinėje prozoje pagal tam tikrą tvarką buvo išdėstomi ne ilgieji ir trumpieji, o kirčiuoti ir nekirčiuoti skiemenys.
2271