klavesinas

klavesnas (pranc. clavecin), muzikos instrumentas – klavišinis gnaibomasis chordofonas.

Sandara

klavesinas

Turi 1–3 manualus, pedalus, registrų perjungiklius. Klavesino stygos metalinės, nevienodo ilgio, ištemptos išilgai klavišų. Paspaudus klavišą stygą užgauna prie svirtelės pritaisyta paukščio plunksna, odinis arba metalinis kabliukas, panašus į plektrą. Atleidus klavišą ant stygos nusileidžia svirtelės viršūnėje pritvirtintas veltinio gabalėlis, kuris nutildo stygą. Klavesino garsas skaidrus, aštrokas, skambesio stiprumas beveik nepriklauso nuo klavišo paspaudimo jėgos. Maksimalus diapazonas 4–5 oktavos (F₁–f³).

Istorija

Klavesinas atsirado Vakarų Europoje iš psalteriumo. Seniausias išlikęs klavesino piešinys darytas 1440, seniausias klavesino aprašymas – 1511. Plačiau naudotas iki 18 a. pabaigos, vėl išpopuliarėjo 20 a. viduryje. Pirmieji klavesinai buvo sparno pavidalo, vėlesni panašūs į stačiakampį laisvąjį klavikordą. Apie 15 a. nusistojo sparno pavidalas. Didelius koncertinius klavesinus statydavo ant specialaus stovo arba įtaisydavo jiems medines kojas. Klavesinu buvo skambinama solo, kameriniuose ansambliuose, orkestre. Klavesino atmainos: klaviciteriumas, spinetas, virginalas.

Klavesinas Lietuvoje

Lietuvoje klavesinų atsirado 17 a. pradžioje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių ir didikų rūmų ansambliuose, orkestruose buvo klavesino muzikantų ir mokytojų užsieniečių. Manoma, vienas pirmųjų klavesinus dirbo K. Donelaitis. 20 a. antroje pusėje klavesinas tapo dažnu senosios muzikos ansamblių instrumentu. Klavesino muzikos solo koncertų surengė G. Lukšaitė-Mrázková, gastroliuojantys atlikėjai. Su kameriniais ansambliais klavesinu skambino J. Andrejevas, V. S. Dabkutė, V. Korys, G. Kviklys. Kūrinių klavesinui sukūrė V. Bagdonas, O. Balakauskas. Klavesinu skambinti nuo 1982 mokoma Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija, 1992–2004 Lietuvos muzikos akademija).

1860

1352