Klecko mūšis

Klècko mšis įvyko 1506 08 05 tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Krymo chanato kariuomenių. Chano Menglio Girėjaus, tuo metu Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III sąjungininko, sūnūs Betis (Becis) ir Burnušas su kariuomene (pasak skirtingų istorijos šaltinių, 6000, 12 000 ar 20 000 raitelių) 1506 07 įsiveržė į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir prie Klecko įrengė pagrindinę stovyklą. Iš čia siuntė karinius dalinius grobti iki 100 km atstumu aplinkui. Sergantis Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras žinią apie totorių įsiveržimą gavo Lydoje, kurioje buvo apsistojęs su šeima ir dvaru. Jis paskelbė visuotinį šaukimą, kariuomenei vadovauti paskyrė didįjį etmoną Stanislovą Kišką, pats su dvaru išvyko į Vilnių. Buvo sutelkta pašauktinių kariuomenė ir algininkai (iš viso 6000 ar 7000 raitelių). Stanislovui Kiškai susirgus kariuomenės vadu tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro maršalka kunigaikštis Mykolas Glinskis.

Klecko mūšio laukas (medžio raižinys pagal Erazmo Rudolfo Fabijańskio piešinį iš natūros, Tygodnik illustrowany 1862 Nr. 150; Varšuvos universiteto biblioteka)

08 04, sužinojęs, kad totorių pagrindinė stovykla prie Klecko, ten nužygiavo. Ankstų 08 05 rytą abi kariuomenės susitiko prie Lanės upės. Per 3 valandų susišaudymą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai įrengė dvi perkėlas ir ėmė keltis per upę. Persikėlusius per dešiniąją perkėlą puolė totorių pagrindines pajėgos, abi pusės čia patyrė didelių nuostolių. Tuo metu Mykolas Glinskis per kairiąją perkėlą sugebėjo perkelti kitus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karius, su jais perkirto totorių kariuomenę į dvi dalis, apėjo ir puolė iš užnugurio. Į puolimą perėjo ir per dešiniąją perkėlą persikėlę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės daliniai. Totoriai buvo sumušti. Lietuvos metraščių ir kitų šaltinių duomenimis, totorių žuvo 20 000, į nelaisvę pateko 3000, karo grobį sudarė 24 000 žirgų ir kitoks turtas, išlaisvinta apie 40 000 belaisvių (juos totoriai rengėsi išvaryti į Krymą; skaičiai tikriausiai perdėti). Buvo pasiekta pirmoji didelė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalė prieš Krymo totorius.

Po Klecko mūšio Krymo chanatas į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę didesnių žygių kurį laiką nerengė. Pergalei įamžinti Mikalojus Radvila Senasis 1508 savo valdoje Vilniuje pastatydino Šv. Jurgio bažnyčią. Minint pergalės 490 metines 1996 mūšio vietoje pastatytas paminklas.

1412