kleketas

20 a. pirmos pusės kleketai: 1 – iš Ašmenos valsčiaus, 2 – iš Troškūnų, 3 – iš Žarėnų, 4 – iš sovietmečiu uždarytos Vilniaus bažnyčios

klekẽtas, klebẽtas, klegẽtas, taškalas, lietuvių muzikos instrumentas – kratomasis idiofonas. Lentelės (apie 20 cm ilgio, apie 10 cm pločio) viduryje įtaisyta rankenėlė, jos viršugalyje užverta 1 arba 2 mediniai plaktukai. Mosuojant rankenėle plaktukai taukšteli į lentelę. Daromas iš uosio, klevo, liepos, eglės, pušies medienos. Garsai trumpi, sausi. Iki 20 a. pirmos pusės naudotas kerdžių, panaktinių, vaikų, per kalendorines žiemos ir pavasario šventes – muzikantų, persirengėlių, lalauninkų, tebenaudojamas medžioklėje kaip varovų garsinis įnagis, katalikų bažnyčiose per gavėnią – vietoj varpų, varpelių. Nuo 20 a. antros pusės naudojamas folkloro ansambliuose, kaimo kapelose. Panašių muzikos instrumentų turi daugelis tautų.

idiofonas

kleketas

1352