Klèmensas Aleksandriẽtis, tikr. Titus Flavius Clemens apie 140 ar 150Atėnai (?) apie 215, krikščionių teologas, filosofas. Bažnyčios Tėvas. Studijavo filosofiją Atėnuose, Pietų Italijoje, Sirijoje, Palestinoje, apie 190 – Panteno katechetų mokykloje Aleksandrijoje; nuo 194 joje dėstė, vėliau jos vadovas. Gerai išmanė filosofiją ir Šventąjį Raštą. Buvo Origeno mokytojas. Krikščionių persekiojimo metais (202 ir 206) trumpam buvo pasitraukęs į Kapadokiją. Pirmasis ėmė tikėjimą pagrįsti moksl. tyrimais ir filosofija. Tikėjimo ir pažinimo harmoniją laikė aukščiausia dvasinio augimo pakopa. Sukūrė krikščioniškojo mokymo programą, prisidėjo prie krikščioniškosios filos. formavimosi. Klemenso Aleksandriečio filosofinės pažiūros buvo eklektiškos, rėmėsi senovės graikų filosofija, laikė ją turint nuteisinančiąją jėgą graikams, panašiai kaip Mozės įstatymas – žydams. Iš to meto gnostikų mokėsi filosofijos metodologijos, bandė ją pritaikyti krikščioniškajam tikėjimui. Kaip gyvenimiškąją krikščionybės formą siūlė vidurio kelią tarp prabangaus ir asketinio gyvenimo. Klemenso Aleksandriečio raštų svarbiausias motyvas – mokymo procesas. Pirmuoju mokytoju laikė Jėzų Kristų, tobulo krikščionio (juos vadino gnostikais) viena užduočių, anot Klemenso Aleksandriečio – nuosekliai mokyti krikščionybės. Svarbiausi veikalai: Atsišaukimas į graikus (Logos protreptikos pros Hellēnas 195; skirtas supažindinti pagonis graikus su krikščionybe), Pedagogas (Paidagōgos, fragmentai lietuvių kalba 2003; ugdoma krikščioniškoji dorovė) ir Kilimai (Strōmateis 7 knygos apie 198–211, fragmentai lietuvių kalba 2003; skirtas krikščioniškojo tikėjimo pažinimo tobulinimui). Iš kitų didesnių veikalų išliko homilija Kas iš turtingųjų bus išganytas.
P: Filosofijos istorijos chrestomatija: Viduramžiai Vilnius 1980; Bažnyčios Tėvai: Nuo Apaštališkųjų Tėvų iki Nikėjos Susirinkimo Vilnius 2003; Gražiausios krikščionybės maldos Vilnius 2004. L: M. Morkelis Klemensas Aleksandrijietis ir jo pedagoginiai užsimojimai: Medžiaga krikščioniškosios pedagogikos istorijai Kaunas 1939.
908