Klèmensas VI (lot. Clemens VI), tikr. Pierre Roger de Beaufort apie 1291Maumont (Limousino sritis) 1352 12 06Avinjonas, popiežius (1342). Benediktinas. Teol. dr. (1323). Studijavo Paryžiuje. 1326 Fécamp’o (Žemutinė Normandija) vienuolyno abatas. 1328 Arraso vyskupas, 1329 Senso (Burgundija), nuo 1330 Roueno arkivyskupas. Prancūzijos karaliaus Pilypo VI Gražiojo kancleris (vykdė diplomatines misijas). Kardinolas (1338). Nuo pontifikato pradžios (rezidavo Avinjone) praktikavo nepotizmą. 1342 pakartojo popiežiaus Jono XXII ekskomuniką Liudvikui IV Bavarui. Siekdamas įtvirtinti savo pergalę prieš jį 1346 protegavo Liuksemburgų dinastijos atstovo Moravijos markgrafo Karolio (nuo 1355 Šv. Romos imperatorius Karolis IV Liuksemburgas) išrinkimą Čekijos karaliumi. Stiprino Avinjono popiežiškas valdas – 1348 iš Neapolio karalienės Joanos I nupirko Avinjono grafystę, baigė popiežiaus rūmų statybą. Siaučiant maro epidemijai (1348–50) Avinjone vykdė karitatyvią veiklą, gynė persekiojamus žydus (jie buvo kaltinami epidemijos sukėlimu), nepritarė flagelantų žygiams (1349). Šimtamečiame kare (1337–1453) rėmė Prancūziją, tai kėlė Anglijos nepasitenkinimą. Siekdamas sustiprinti popiežiaus valdžią Italijoje 1350–51 kariavo su Milano valdovu G. Visconti dėl Bolonijos; pralaimėjo. Su Venecija, Kipru ir joanitais buvo sudaręs lygą kovai su turkais. Pontifikato pabaigoje rėmė Romos miestiečio C. di Rienzo kovą su patricijais.
Klemensas VI (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)
Pritarė Kazimiero III Didžiojo siekiams prijungti Lietuvą ir Rusią prie Lenkijos bei apkrikštyti. 1343 paskelbė kryžiaus žygį prieš Lietuvą. 1349 laiške Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui siūlė krikštytis ir žadėjo karaliaus karūną.
Globojo mokslą, menus, Romoje suorganizavo klasikinių kalbų studijas.
2271