Kleomènas I (gr. Kleomenēs I) ? apie 490 pr. Kr., Spartos karalius (apie 520–apie 490 pr. Kr.). Agidų dinastijos. Anaksandrido II sūnus.
Siekdamas išplėsti Spartos įtaką ne tik Peloponese, bet ir Vidurio Graikijoje, vykdė aktyvią užsienio politiką (sudarydamas sutartis su Peloponeso poliais telkė Peloponeso sąjungą), diplomatiniais būdais kiršino Tebus su Atėnais, nuolat kišosi į Atėnų vidaus reikalus: 511, 510 surengė karo žygius prieš Atėnų tironus Peisistratidus (510 padėjo nuversti Hipiją), 508 – prieš demokratines reformas pradėjusį Kleistenį.
Vengdamas susilpninti Spartos karinę galią į nenaudingus karinius konfliktus nesikišo: 517 atsisakė siųsti kariuomenę į Samą, 513 nepadėjo skitams užkirsti kelius besitraukiančiai Darėjo I Didžiojo kariuomenei, 499 atsisakė remti prieš persus sukilusius jonėnų polius.
506 papirko Pitiją, kad jos pranašystės būtų nepalankios antrajam Spartos karaliui Demaratui, ir nušalino jį nuo valdžios. Išaiškėjus klastai Kleomenas I pabėgo į Tesaliją, iš ten – į Arkadiją; ten bandė telkti koaliciją prieš Spartą, bet netrukus išprotėjo ir nusižudė.
879