klešà (< skr.), budizme – mentalinis veiksnys, trukdantis pasiekti ramybę ir nušvitimą, sieja individualią kančią ir egzistencinę situaciją. Budistinėje fenomenologijoje dažniausiai naudojama 5 klešų – geismo, godumo (raga), neapykantos (patigha), nežinojimo (avidja), išdidumo (mana) ir pavydo (yršja) – sistema. Klešos yra visų negatyvių veiksmų priežastis ir veiksnys, laikantis žmogų samsaroje. Jos reiškiasi kaip atsakas (reakcija) į tam tikrą informaciją arba gyvenimo situaciją. Visi būties elementai (dharmos) budizme skirstomi į užterštus (klištadharma), kurie yra atviri egzistavimui, ir neužterštus (aklištadharma), kurie yra nesusiję su egzistavimu ir kančia. Sąmonėje klešos saugomos kaip potencijos arba sėklos (bydža), kurios tam tikru metu gali iškilti į paviršių ir veikti karmą.
klešos bhavačakros centre (piešinys Tibeto budistų vienuolyne Džarkote, Nepalas)
Populiari budistinė mandala bhavačakra (gyvenimo ratas) vaizduoja 3 klešas kaip 3 gyvūnus: geismą ir godumą simbolizuoja gaidys, neapykantą – gyvatė, nežinojimą – kiaulė; šios 3 klešos laikomos esminėmis (mūlakleša).
2213