klėtis

kltis, tradicinis lietuvių valstiečių ūkinis trobesys ar trobesio dalis grūdams, drabužiams laikyti, miegoti.

dvi klėtys su padargine, statytos prieš 1880, Paketuriuose (Kupiškio rajono savivaldybė)

klėtis Bučiuose (Skuodo rajono savivaldybė)

Klėtis būdavo statoma be pamatų arba ant kampuose padėtų akmenų, ąžuolinių trinkų. Sienos dažniausiai renčiamos iš gulsčių rąstų, kampuose suleistų į sąsparas. Rąstams pailginti statomi šulai, į kuriuos rąstai suleidžiami galais; taip buvo įstatomos ir durų staktos. Klėties stogas daugiausia gegninės konstrukcijos, dvišlaitis, rečiau keturšlaitis ar laužtiniais galais. Stogas pirmiausia būdavo padengiamas rąsteliais, ant jų dedami grebėstai, paskui dengiama šiaudais, malksnomis, tošimis, kartais dar ir plona velėna. Stogo galai puošiami išdrožtomis dvailų (dvigubų) žirgelių, paukščių, ragų figūromis.

Dauguma klėčių turi 1–2 m pločio prieklėtį, jo stogas dažnai paremtas stulpeliais (kolonomis). Jie būdavo išdrožinėjami paukščių, žalčių, žirgų figūromis, kartais sujungiami lėkštais lankais, kurių centre taip pat išdrožiamas mazgas ar sąsmauka. Retkarčiais prieklėtis turėdavo sienas, bet dažniausiai būdavo atviras iš trijų šonų ar bent iš priekio. Klėties durys dažniausiai žemos – apie 1,4 m aukščio, puošiamos saulutėmis, roželėmis, eglutėmis, spiralėmis. Langeliai būdavo daromi trikampiai, kvadratiniai, rombiniai, pusapskričiai ar kryžminiai su kraštuose pavaizduotais vingeliais – žalčiukais. Klėtys būdavo vienaaukštės ir dviaukštės.

klėtis Latežeryje (Varėnos rajono savivaldybė)

klėtis Didžiasalio kaime (Ignalinos rajono savivaldybė)

Nedidelės klėtys su galiniu įėjimu statytos Utenos, Molėtų, Ignalinos, Švenčionėlių, Pabradės, Vilniaus, Trakų, Varėnos, Merkinės apylinkėse. Šiaurės Lietuvoje, Vidurio Aukštaitijoje, Suvalkijoje būta ir šoninių vienalypių ir dvilypių (dvigubų) klėčių. Dvarų ir stambiųjų ūkininkų trobesys grūdams laikyti dažniausiai vadintas svirnu.

2271