kliedesys

kliedesỹs, mąstymo turinio sutrikimas, pasireiškiantis liguistais, tikrovės neatitinkančiais ar jai prieštaraujančiais samprotavimais, mintimis, idėjomis ir sprendimais. Paprastai klaidingos būna ir tokių sprendimų prielaidos (pvz., įvairios sąmokslo teorijos). Kliedesio atvejais yra sutrikęs ligonio kritinis mąstymas, jis tarsi užvaldomas pavydo, persekiojimo ar kitokios įkyrios idėjos, keičiasi jo elgesys. Tokie emocingi ir įkyrūs sprendimai bei veiksmai dar vadinami manija (pvz., didybės manija).

1913 vokiečių filosofas ir psichiatras K. Jaspersas suformulavo šiuos kliedesio požymius: subjektyvus įsitikinimas liguistų išgyvenimų tikroviškumu; ligonio įsitikinimai labai sunkiai, dažniausiai visiškai nekoreguotini; kliedesiniai samprotavimai ir išgyvenimai neatitinka tikrovės. Tiek kliedesio, tiek ir su juo susijusio elgesio praktiškai neįmanoma taisyti. Silpnesnės raiškos liguistus sprendimus ir samprotavimus būna sunku atskirti nuo tikrovės faktų pervertinimo – didesnės reikšmės teikimo galimai realiems faktams (pvz., įtarimams, kad sutuoktinis neištikimas), su asmens pasaulėžiūra susijusiems reiškiniams (pvz., religiniams įsitikinimams, kultūrinėms tradicijoms).

Kliedesio etapai

Kliedesys gali kilti staiga ir netikėtai, bet dažniausiai jo dinamika yra kelių (nurodoma 3–6) etapų: inkubacijos – ligonis tampa nepatiklus, įtarus, sustiprėja jo savivertė, mąstymo turinyje daug spėlionių, atsiranda kliedesinės nuotaikos požymių; kliedesinio įvykių ar reiškinių suvokimo – mąstymo turinyje atsiranda vadinamųjų praregėjimų, kas su kuo ir kaip susiję, stiprėja nerimas dėl galimų pasekmių; kliedesio išryškėjimo – ligonio sąmonėje susiformuoja klaidingos prielaidos ir sprendimai (pvz., ligonis tariamai sužino priežastis, asmenis ir priemones, kuriomis norima jį pažeminti, sunaikinti ar kitaip nuskriausti); kristalizacijos – buvę padriki kliedesiai tampa sistemiški ir, ligonio požiūriu, logiškai pagrįsti; baigos – kliedesio sistemos suirimas ir išnykimas dėl psichikos ligos susilpnėjimo ar išgijimo, ligos baigties silpnaprotyste; liktiniai kliedesiai – po išgijimo ar po ligos priepuolių pasitaikančios nesistemiškos kliedesio apraiškos.

Kliedesio ypatumai

Skiriami bendresni kliedesių ypatumai: konkretumas (kliedesio turinys paprastas, aiškus, kylantis iš kasdienės asmens gyvenimo praktikos arba sudėtingas, abstraktus), atsiradimo trukmė (staigus arba lėtai besiformuojantis), turinio kintamumas (nuoseklus ir kintantis), polimorfiškumas (pavienis arba kelių idėjų klejonė), afektyvumas (kliedesį lydinčių emocijų stiprumas), apimties plėtra (įtraukiama vis daugiau įvykių, objektų, faktų), sistemiškumas (padrikas kliedesys arba suformuota kliedesio sistema, kai klaidinga mintis įpinama į išmąstytų faktų raizginį).

Žmogaus mąstymo turinys neišmatuojamai platus, todėl kliedesių įvairovė t. p. nėra baigtinė. Dažniausiai konkretus kliedesys įvardijamas pagal dominuojančią liguistą mintį, idėją ar sprendimą: apsėdimo (Dievo, velnio, mistinių būtybių ar kokių nors gyvių), antrininko (kad egzistuoja ligonio antrininkas ar net keli tokie, pvz., Capgraso sindromas), išradimo, kaltinimo (įsitikinimas, kad aplinkiniai kaltina ligonį dėl nusikalstamų veiksmų), nuodijimo, kilmingumo, savikaltos, meilės, menkinimosi, mesianizmo, nelaisvės, poveikio ir daug kitų.

Pagal raiškos ypatumus išskiriamos tokios kliedesių grupės: pirminiai, antriniai, indukciniai (įteigtieji), pradiniai, priešsenatviniai, protarpiniai, sisteminiai, trumpalaikiai, vaizdniai ir kiti.

Pagal kilmės ypatumus kliedesiai kartais grupuojami į stambesnes kategorijas. Vienas toks grupavimas grįstas priežasties ir pasekmės principu: pirminis kliedesys atsiranda savaime, po jo gali reikštis kiti psichikos sutrikimai; antrinis kliedesys yra kito psichikos sutrikimo (pvz., šizofrenijos ar depresijos) simptomas arba pasekmė; indukuotas kliedesys – kai ligonio kliedesio sistemą perima ir su juo artimai bendraujantis asmuo (jis gali būti ir sveikos psichikos).

Kliedesio sindromai

Psichikos sutrikimų kompleksas (pvz., nuotaikos sutrikimų, haliucinacijų ir įkyrybių derinys), kuriame vyrauja mąstymo turinio sutrikimas, vadinamas kliedesio sindromu.

Skiriami šie kliedesio sindromai: paranojinis sindromas – pirminis sisteminis kliedesys be sąmonės ar afektinių sutrikimų (pvz., paranojinis hipochondrinis kliedesys, paranojinis pavydo kliedesys); paranoidinis sindromas – įvairaus turinio kliedesių, susijusių su subjektyviai suvokiamomis neigiamomis aplinkinių nuostatomis ligonio atžvilgiu, ir haliucinacijų lydimas kompleksas (pvz., poveikio, kaltinimo, nuostolių kliedesiai); parafreninis sindromas – pasakiško, fantastinio turinio, manijos tipo kliedesiai (pvz., didybės, ypatingos misijos, turtingumo kliedesiai). Neretai sindromu įvardijami ir pavieniai kliedesiai, pasireiškiantys kartu su haliucinacijomis ar mąstymo sutrikimais, tačiau ir šiais atvejais vyraujantis požymis turi būti kliedesys. Tokie kliedesių sindromai dažnai įvardijami juos aprašiusių ar atradusių autorių pavardėmis (pvz., Capgraso sindromas, Fregolio sindromas, Cotardo sindromas).

1868