Q. Massys. Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, šv. Barbora ir šv. Kotryna (klijų tapyba, 1515–25, Nacionalinė galerija Londone)
klij tapýba, tapybos technika – tapoma klijiniais dažais ant kreidiniu arba kalkiniu gruntu padengto paviršiaus (sienos, drobės, lentos), dažniausiai ant sauso sienų tinko. Jei dažuose klijų yra daugiau, kūrinio paviršius blizga, jo spalva intensyvesnė, jei mažiau – būna matinis, prislopintos spalvos. Klijų kiekis turi įtakos kūrinio ilgaamžiškumui. Klijų tapyba naudota senovės Egipto (sarkofagų tapyba), Indijos, Kinijos, Japonijos mene. Antikos laikotarpiu klijų tapyba dekoruotos sienos, viduramžiais iliuminuotos knygos. Ypač išpopuliarėjo 18–19 a. – Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose šia tapyba dekoruotos bažnyčios. 20 a. klijų tapybos technika sukurta dekoratyvinių pano, teatro dekoracijų, plakatų, dekoruota interjerų.
1746