statybinės klijuotosios konstrukcijos
klijúotosios konstrùkcijos, sluoksniuotos konstrukcijos, kurių elementai suklijuoti. Daromos iš vienarūšių (medienos, metalo, betono, plastikų) arba skirtingų medžiagų (medienos ir metalo, medienos ir plastiko, plastiko ir metalo). Klijuotosios konstrukcijos yra palyginti lengvos, standžios, gana atsparios agresyviajai aplinkai, ekonomiškos. Pagal paskirtį būna statybinės (laikančiosios, pvz., sijos, arkos, rėmai, santvaros, erdvinių denginių elementai, ir atitvarinės), laivų (katerių, valčių korpusai), aviacinės (sraigtasparnių, kai kurių lėktuvų korpusai). Daugiausia gaminama statybinių medinių klijuotųjų konstrukcijų, dažniausiai iš spygliuočių medienos; būna ir armuotų metaline armatūra arba stiklaplastikiu.
Ypač efektyvios trisluoksnės statybinės klijuotosios konstrukcijos, kurių išoriniai sluoksniai daromi iš gražių, smūgiams ir atmosferos poveikiui atsparių medžiagų (aliuminio, plieno, stiklaplastikio, faneros lakštų), o vidiniai – iš lengvų, gerai šilumą ir garsą izoliuojančių medžiagų, atsparių biologiniam poveikiui, garams. Iš trisluoksnių klijuotųjų konstrukcijų daromi erdviniai denginiai, sienos, pertvaros, laiptinių atitvaros.
Medines klijuotąsias konstrukcijas gaminti ir naudoti imta 20 a. 3–4 dešimtmečiais (pirmiausia Vokietijoje). Lietuvoje medinės klijuotosios konstrukcijos pradėtos gaminti 1975 Jūrėje (nuo 1993 bendrovė Jūrės medis). 2004 pagaminta 20 000 kubinių metrų.
1719