Vidutinės metinės oro temperatūros Lietuvoje žemėlapis
klimatniai žemlapiai, žemėlapiai, kuriuose, remiantis daugiamečių meteorologinių stebėjimų duomenimis, vaizduojama kartografuojamos teritorijos klimato savybės ir ištekliai, išskiriami įvairūs klimatografiniai vienetai. Gali būti vaizduojama vidutinės daugiametės ir ekstremalios klimato elementų bei jų kompleksų reikšmės, jų kitimo amplitudės, pasikartojimo tikimybė ir terminai, trukmė, intensyvumas. Dažniausiai sudaromi mėnesių, metų laikų, visų metų klimatiniai žemėlapiai.
Pagal turinį ir paskirtį klimatiniai žemėlapiai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius.
Bendrieji klimatiniai žemėlapiai sudaromi pagal vieną ar kelis klimato rodiklius (radiacijos balansą, atmosferos slėgį, vėjo kryptį, oro temperatūrą, kritulių kiekį, oro drėgmę, atmosferinius reiškinius).
Specialieji klimatiniai žemėlapiai skirti konkrečioms vartotojų grupėms; jais remiamasi planuojant žemės ūkio gamybą, statybas, kelių priežiūrą ir eksploataciją, rekreaciją, turizmą. Pvz., agroklimatinių išteklių žemėlapiuose vaizduojama įvairių augalų vegetacijos klimatinės sąlygos, statybų industrijai skirtuose žemėlapiuose – statinių projektavimui ir eksploatacijai svarbūs klimato rodikliai (šildymo sezono trukmė, ekstremalios temperatūros, vėjo apkrovos).
Vėjų rožė (viena klimatinių žemėlapių lokalizuotų diagramų)
Kartografavimo metodai: izolinijų (dažniausias), ženklų, kokybinio fono, taškų, arealų, linijinių ženklų, judėjimo ženklų, kartodiagramų, lokalizuotų diagramų, kartogramų.
Dažnai izolinijų žemėlapyje kartu pateikiamos ir lokalizuotos diagramos: vėjų rožės, temperatūros, kritulių, sniego dangos kitimo per metus stulpelinės diagramos. Ypač detalūs nedidelių teritorijų stambaus mastelio (1:5000–1:25 000) klimatiniai žemėlapiai vadinami mikroklimatiniais žemėlapiais.
1163