klmato finánsai, finansiniai ištekliai, skirti finansuoti veikloms, susijusioms su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos.
Termino samprata
Klimato finansų samprata neatsiejama nuo jais finansuotinų veiklų: klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos. Klimato kaitos švelninimas – veiksmai, skirti apriboti visuotinį klimato atšilimą ir su juo susijusį neigiamą poveikį. Šie veiksmai apima šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų ir jų koncentracijos atmosferoje mažinimą. Prisitaikymas prie klimato kaitos yra prisitaikymo prie dabartinės ar numatomos klimato kaitos ir jos padarinių procesas, kuris gali būti laipsniškas (išlaikantis sistemos vientisumą) ir transformacinis (keičiantis sistemos vientisumą).
Klimato finansų terminas siejamas su terminais žalieji finansai ir tvarieji finansai (tvarusis finansavimas). Žalieji finansai yra platesnis terminas, jis apima klimato finansus ir finansinius išteklius, skirtus finansuoti veikloms, susijusioms su įvairių aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu (vandens išteklių valdymu, biologinės įvairovės užtikrinimu, kraštovaizdžio saugojimu ir kitais). Tvarieji finansai yra plačiausia sąvoka, apimanti finansuotinas veiklas, kurios užtikrina tvarų aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių tikslų įgyvendinimą.
Termino istorija
Klimato finansų termino istorija siejama su Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija (United Nations Framework Convention on Climate Change, UNFCCC), kurią 1992 ratifikavo tarptautinė bendruomenė, siekdama sukurti sistemą, skirtą aptarti ir planuoti veiksmus, būtinus norint apriboti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą ir dėl to vykstančius klimato pokyčius. 1997, siekiant sugriežtinti konvencijos nuostatas dėl emisijų mažinimo, buvo priimtas Kioto protokolas, teisiškai įpareigojantis išsivysčiusias šalis siekti išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Kioto protokolo šalys 2010 nusprendė sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį tiek, kad temperatūra pasauliniu mastu kiltų ne daugiau kaip 2 °C. Vienoje iš konferencijų buvo priimtas Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos (2015), kuriame akcentuojamas ne didesnis kaip 1,5 °C temperatūros kilimas, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos, vykusios 2017 lapkritį Bonoje, vienas parengiamųjų pasitarimų dėl ilgalaikių klimato finansų (2017 05 15)
Pagrindinis derybų klausimas – kaip finansuoti būtinas pertvarkas, siekiant apriboti visuotinį atšilimą. UNFCCC ataskaitoje pateikiama, kad 2030 papildomoms investicijoms finansuoti reikės skirti 0,3–0,5 % pasaulyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto ir 1,1–1,7 % pasaulio investicijų. Šį ambicingą tikslą sudėtinga įgyvendinti besivystančiose šalyse ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiais, todėl buvo sukurti daugiašaliai klimato fondai. Patariamąją pagalbą vyriausybėms, siekiančioms spręsti klimato kaitos problemas, suteikia 2009 pradėjusi veikti Klimato politikos iniciatyva (Climate Policy Initiative, CPI).
Europos Sąjunga ir visos jos valstybės narės pasirašė ir ratifikavo Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir yra tvirtai įsipareigojusios jį įgyvendinti. Laikydamosi šio įsipareigojimo Europos Sąjungos šalys susitarė, kad iki 2050 Europos Sąjunga taptų pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. Šiems įsipareigojimams vykdyti prireiks didelių finansinių išteklių – klimato finansų.
Daugiašaliai klimato fondai
Didžioji dalis finansinių išteklių, skirtų klimato kaitai švelninti ir prisitaikyti prie klimato kaitos, sukaupiama daugiašaliuose klimato fonduose, kuriuos valdo nacionalinės vyriausybės. Didžiausi daugiašaliai klimato fondai yra Klimato investicijų fondai (Climate Investment Funds, CIF), Žaliasis klimato fondas (Green Climate Fund, GCF), Prisitaikymo fondas (Adaptation Fund, AF) ir Pasaulio aplinkos fondas (Global Environment Facility, GEF). Daugiašaliai klimato fondai naudoja įvairias finansavimo priemones, įskaitant dotacijas) skolintą ir nuosavą kapitalą, rizikos mažinimo priemones. CIF (įsteigti 2008) finansuoja investicijas į švarias technologijas, apsirūpinimą energija, klimato atsparumo didinimą ir miškų tvarumo palaikymą besivystančiose ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. GCF (įsteigtas 2010) yra pagrindinis fondas įgyvendinant UNFCCC Finansinį mechanizmą ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos nuostatas, didžiausias pasaulyje klimato fondas, remiantis besivystančias šalis, kurios siekia mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. AF (įkurtas 2001) veikla skirta finansuoti Kioto protokolo besivystančių šalių, ypač pažeidžiamų dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, investicijų projektus. GEF (įkurtas 1992) yra nepriklausomai veikianti finansinė organizacija, teikia dotacijas projektams, susijusiems su biologinės įvairovės išsaugojimu, neigiamo klimato kaitos poveikio mažinimu, ozono sluoksnio išsaugojimu, tvariu miškų valdymu ir miestų plėtra, maisto saugumo didinimu ir kita. 2016 šie keturi fondai patvirtino 2,78 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių paramą, skirtą projektams finansuoti. Didžiausią paramos sumą gavo Indija, Ukraina ir Čilė, didžiausią paramą, tenkančią vienam gyventojui, – Tuvalu, Samoa ir Dominika. Jungtinės Amerikos Valstijos yra didžiausia šalis donorė, o Norvegija įneša didžiausią įnašą pagal gyventojų skaičių.
Privatūs klimato finansai
Viešųjų finansų dažnai nepakanka didesniems ir sudėtingesniems infrastruktūros projektams finansuoti, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse. Be to, investicijos gali būti susijusios su didesne finansine rizika, nes aplinkai draugiškų technologijų tinkamumą ne visada lengva įrodyti, dėl to atsiranda naudos negeneruojančių kaštų. Dėl šių priežasčių vis labiau pripažįstama, kad finansavimo trūkumui padengti reikia privataus finansavimo. Privatiems investuotojams rizikos ir grąžos atžvilgiu itin patrauklūs tvarių miestų infrastruktūros projektai. Finansiniais ištekliais, reikalingais klimato kaitos problemoms spręsti, gali aprūpinti komerciniai bankai, investicinės bendrovės, pensijų fondai, draudimo bendrovės ir valstybiniai turto fondai. Šios finansinės institucijos turi skirtingus rizikos ir grąžos lūkesčius bei investavimo strategijas, todėl projektus reikia tinkamai struktūrizuoti. Vyriausybės turi daugybę finansavimo mechanizmų, būtinų pritraukti klimato finansus iš privačių investuotojų, tarp jų vienas populiariausių – suteikti paskolų garantijas.
žalieji finansai; tvarieji finansai; daugiašaliai klimato fondai; privatūs klimato finansai
3236