kliniknė inžinèrija, biomedicninė inžinèrija, mokslo šaka, kurios tikslas medicinos diagnostikos ir terapijos, reabilitacinių technologijų, medicinos įrenginių kūrimas, modeliavimas, dizainas ir jų taikymas klinikinėje praktikoje. Susikūrė 20 a. 10 dešimtmetyje.
Klinikinė inžinerija susijusi su mechanika, matematika, elektronika, kompiuterija, anatomija, patologine fiziologija, psichologija, genetika, reabilitacinėmis technologijomis, kineziterapija, sporto medicina.
Pasaulyje veikia klinikinės inžinerijos asociacijos, mokslinės draugijos, federacijos: American College of Clinical Engineering (nuo 1991), Association for Advancement of Rehabilitation and Assistive Technologies (nuo 1979) ir kitos. Leidžiama klinikinės inžinerijos žurnalai: Journal of Clinical Engineering (Jungtinės Amerikos Valstijos, nuo 1976), Tissue Engineering (Jungtinės Amerikos Valstijos, nuo 2000), Biomedicina (Kaunas, nuo 2001, lietuvių ir anglų kalbomis).
Lietuvoje
Klinikinė inžinerija dėstoma Vilniaus Gedimino technikos universitete, Kauno technologijos universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Lietuvos sporto universitete, Šiaulių universitete. Klinikinės inžinerijos klausimais paskelbta studijų: P. Grybausko Ultragarsinė koagulometrija 1999, M. Mariūno, Andžela Šešok Biotechninių ir medicinos sistemų diagnostika 2003. Vilniaus Gedimino technikos universitete Mechanikos fakultete 1996 įkurta Biomechanikos katedra, Kauno technologijos universitete 1999 – Biomedicininės inžinerijos institutas (vadovas A. Lukoševičius). 1996 įkurta Lietuvos biomedicinos inžinerijos draugija, 2002 – Lietuvos biomechanikų sąjunga, kurioje veikia klinikinės inžinerijos skyrius.
1732