klintis

klints, nuosėdinė uoliena, susidariusi daugiausia iš kalcito arba gyvūnų ar augalų griaučių karbonatinių liekanų, labai retai – iš aragonito. Susidaro daugiausia jūrose, rečiau ežeruose arba sausumoje. Dažnai būna dolomito, silicio dioksido, feldšpatų, pirito, siderito, molio, aleurito priemaišų.

Klintis gerai reaguoja su šalta 3–5 % druskos rūgštimi; šnypščia, putoja, išskiria anglies dioksidą (iš to ją lengva atskirti nuo kitų uolienų). Gryna klintis (iki 5 % priemaišų) yra balta arba šviesiai pilka, su aleurito ir molio priemaiša – pilka, tamsiai pilka, su organinių medžiagų priemaiša – nuo tamsiai pilkos iki juodos, su geležies hidroksidų priemaiša – gelsva, rausva arba ruda. Struktūra daugiausia kristalinė, smulkiagrūdė, oolitinė, tekstūra masyvi, sluoksniuota, gniutulinė. Pagal kilmę klintis skirstoma į biogeninę, chemogeninę, klastinę (nuolaužinę) ir antrinę. Biogeninė klintis susidaro iš kalcitinių ir aragonitinių gyvūnų ar augalų griaučių liekanų arba jų veiklos produktų (pvz., kriauklainyje vyrauja moliuskų ir pečiakojų kiauteliai, rifinėje klintyje – koralų ir vandens augalų rifogeniniai dariniai, detritinėje – organizmų kalcitinių liekanų nuolaužos). Chemogeninė klintis susidaro iš susikristalizavusių kalcito nuosėdų. Klastinė klintis susidaro iš susikaupusių senesnių klinčių nuotrupų. Antrinė klintis susidaro per diagenetinę dolomito perkristalizaciją.

klintis

Klintis formavosi beveik visais geologiniais periodais (daugiausia silūre, karbone, juroje ir vėlyvojoje kreidoje). Per metamorfizmą klintis virsta marmuru. Naudojama metalurgijoje, maisto, chemijos, popieriaus, stiklo pramonėje, žemės ūkyje (klintmilčiais kalkinami rūgštūs dirvožemiai, jų dedama į pašarą), statyboje (cementui ir statybinėms kalkėms gaminti, namams statyti, apdailai). Eksploatuojama atviruoju būdu (karjeruose).

Lietuvoje

Lietuvoje (Lietuvos eksploatuojamos naudingosios iškasenos) klintis randama ordoviko, silūro, devono, permo, triaso, kvartero sistemose. Storiausi sluoksniai (150 m ir daugiau) susidarė ordoviko ir silūro periodų negiliuose šiltuose vandens baseinuose.

Karpėnų klinties telkinys

Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje (Karpėnų klinties telkinys, Menčių klinties telkinys, Vegerių ir Narbučių telkiniai) kasama viršutinio permo klintis, atsidengianti žemės paviršiuje arba slūgsanti po nestora (3–15 m) kvartero nuogulų danga; klinčių klodus 1926 atrado J. Dalinkevičius. Telkinių klinties sluoksnio vidutinis storis siekia 30 m (dažniausiai 10–20 metrų). Klintis daugiausia šviesiai pilka, pilka, kartais gelsva, ruda, minkšta, smulkiakristalė, beveik nesluoksniuota. Susidariusi iš cheminės kilmės jūrinių nuosėdų su gyvūnų kiautelių priemaiša, vietomis dolomitizuota. Naudojama daugiausia cementui gaminti; prie Karpėnų karjero įsikūrusi vienintelė Lietuvoje cementą gaminanti bendrovė Akmenės cementas. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis klinties prognoziniai ištekliai sudaro 916 457 tūkst. m³ (2022).

Per 2015–19 laikotarpį išgauta 3670, 2020 – 781, 2021 – 920, 2022 – 998, 2023– 796 tūkst. m³ klinties.

-Biogeninė klintis; -chemogeninė klintis; -klastinė klintis; -antrinė klintis; -kalkakmenis

838