klipà (šved. klippa – pjauti, kirpti), Šiaurės ir Vidurio Europos kai kurių valstybių 16–17 amžiaus auksinė, sidabrinė ir varinė moneta, kaldinta ant apkirptos žirklėmis plokštelės, dažniausiai keturkampė, kartais daugiakampė. Klipos atsiradimą, manoma, lėmė tam tikros aplinkybės – meistrų, įrankių, laiko, metalo stygius; monetų spaudai buvo kalami ant plokštelės. Klipos pradėtos kaldinti 16 amžiaus pradžioje Skandinavijoje, vėliau kaldintos Lenkijoje, Livonijoje, Vokietijos žemėse ir miestuose iki 17 amžiaus pradžios. 1685 Švedijoje kaldinta varinė klipa (1 daleris) – stačiakampė (13 × 18 cm dydžio) ir 1350 g masės, 1614 Lenkijoje (Bydgoszcziaus kalykla) nukaldinta sidabrinė klipa (1,5 talerio vertės): 42,2 × 41,9 mm dydžio, su 41 mm skersmens talerio monetos atspaudu; už jo klipos kampai puošti augaliniais ornamentais. Randama ir Lietuvoje.
Gustavo II Adolfo klipa (1626, Lietuvos nacionalinis muziejus)
1734