Kliši-Týrų miška yra Klaipėdos rj. savivaldybės teritorijoje. Prasideda į vakarus nuo Priekulės ir tęsiasi abipus Klaipėdos kanalo iki Klaipėdos miesto ribos. Vakarinis pakraštys siekia Kuršių marias. Plotas 4490 ha, mišku apaugę 1130 hektarų. Susideda iš Kairinės, Klišių ir Tyrų miškų. 80 % miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioniniam padaliniui. Paviršius lygus. Apie 1/3 masyvo užima Tyrų pelkė. Tyruose durpės pradėtos eksploatuoti dar 19 amžiuje, yra daug senų karjerų. Miško augavietės nederlingos normalaus drėgnumo, laikinai įmirkusios ir pelkinės tarpinio tipo. 65 % miškų yra ekosistemų apsaugos II grupės, 35 % ūkiniai IV grupės. Kultūrinės kilmės medynų 20 %. Pušynų yra 48 %, beržynų 33 %, eglynų 7 %, juodalksnynų 2 %. Jaunuolynai sudaro 25 %, pusamžiai medynai 47 %, bręstantys 17 %, brandūs 11 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas II,1, skalsumas 0,67, tūris 175 m3/ha. Kasmet priauga 3,2 m3/ha.
Tyrų pelkė
takas per Tyrų mišką
pamario pievos
Masyve yra Kliošių valstybinis kraštovaizdžio, vakariniame pakraštyje – Lužijos botaninis draustinis. Yra retų saugomų augalų ir gyvūnų, daugiausia vandens ir pelkių paukščių.
Istorija
Klišių‑Tyrų miškuose prieglobstį rasdavo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės ir Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietų okupacijos metais dauguma Klišių‑Tyrų miškų naudota karinėms reikmėms.
2355
-Tyrų miškas