kloakà (lot. cloaca), požeminis kanalas nešvarumams nutekėti. Senovėje kloakų būta Babilone, Kartaginoje, Jeruzalėje, kai kuriuose Egipto miestuose. Labiausiai žinoma Didžioji kloaka (Cloaca Maxima) Romoje – vienas seniausių forumo statinių. 6 a. pr. Kr., akmenimis išgrindus čia tekančio upelio vagą, buvo įrengtas atviras kanalas. 3 a. pr. Kr. klojant forumo grindinį, upelis buvo uždengtas akmeninių statinių skliautų pusėmis. Iš pradžių kloakos paskirtis buvo apsaugoti forumą nuo per potvynius išsiliejančio Tibro vandens (dėl į ją iš kitų Romos žemumų subėgančio ir į Tibrą nutekančio vandens ji vadinta Didžiąja), imperijos laikotarpiu į ją sutekėdavo viešųjų pirčių ir išviečių nuotekos. Prie kloakos stovinti Veneros šventykla vadinta Venus Cloacina.
Didžiosios kloakos Romoje žiotys (vaizdas nuo Palatino tilto)
Didžioji kloaka (aliejus, 1814, dailininkas Ch. W. Eckersbergas, Nacionalinė dailės galerija Vašingtone)
-Didžiojo kloaka; -Cloaca Maxima