Kłobuck (Klòbuckas), miestas Lenkijos pietuose, Silezijos vaivadijoje, į šiaurės vakarus nuo Čenstakavos; apskrities centras.
12 513 gyventojų (2021).
Kłobuckas įsikūręs abipus Baltosios Okszos upės (Wartos baseinas). Per Kłobucką eina geležinkelis, jungiantis Aukštutinės Silezijos pramoninio rajono miestus su Gdynės uostu. Mašinų (kasybos, metalurgijos įrangos) gamyba, chemijos, elektrotechnikos, medienos apdirbimo, avalynės, siuvimo, maisto pramonė. Akmenų skaldyklos.
Architektūra
Regulinių kanauninkų vienuolyno ansamblis: gotikinė Šv. Martyno ir Šv. Margaritos bažnyčia (1623, architektas A. von Säbischas, perstatyta 1796–1810), vienuolyno sparnas (daug kartų perstatytas), klėtis (apie 15 a., perstatyta 19 a. ir apie 1950). Neogotikinė pilis (pastatyta 1891 ant Zagórzo pilies, 1795–1800, liekanų), tiltas (18 a.–apie 19 a. vidurys).
Istorija
Ankstyvaisiais viduriniais amžiais dabartinio Kłobucko vietoje buvo pilis, nuo 12 a. – muitinė. Miesto teisės nuo apie 1339. 1370–96 Opolės kunigaikščio, vėliau – Lenkijos karaliaus lenas. 15 a.–17 a. pirmoje pusėje amatų (geležies lydymas, kalvystė, gelumbės audimas) ir prekybos centras. Per 1680 gaisrą sudegė apie 50 % pastatų.
1658–1793 Kłobuckas buvo Jasna Góros paulinų vienuolyno nuosavybė. 1793–1807 priklausė Prūsijos karalystei, 1807–15 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei). 1870–1919 buvo praradęs miesto teises.
Per II pasaulinį karą 1941–42 mieste buvo getas.
1952–75 ir nuo 1999 Kłobuckas – apskrities centras.
2271