Klòdijus Pùlchras, Pùblijus Klòdijus Pùlchras (Publius Clodius Pulcher) apie 93 pr. Kr. 52 01 18 pr. Kr.Bovilai (Lacijus), senovės Romos politikos veikėjas. Klodijos brolis.
Dalyvavo 74–64 romėnų kare su Ponto karaliumi Mitridatu VI Eupatoru; nepatenkintas vadovavimu 68–67 žiemą sukurstė karių maištą. 62 pr. Kr. persirengęs moterimi prasmuko į Cezario namuose švenčiamą Gerosios Deivės (Bona Dea) šventę, tapo Cicerono, kuris kaltino jį šventvagyste, politiniu priešininku. Po 61 suartėjo su Cezariu. 60 kvestorius.
Politiniais sumetimais 59 pr. Kr. iš patricijų (jie negalėjo būti renkami liaudies tribūnais) perėjo į plebėjus (buvo įsūnytas plebėjo), 58 išrinktas liaudies tribūnu. Jo pastangomis priimtas įstatymas dėl asmenų, be teismo paskelbusių mirties bausmę Romos piliečiams, ištrėmimo; remiantis šiuo įstatymu 58 pr. Kr. iš Romos buvo ištremtas Ciceronas (jis 63 pasmerkė mirti Katilinos sąmokslo dalyvius). Tapo optimatų šalininko liaudies tribūno Milono, kuris 57 pr. Kr. padėjo atšaukti Ciceroną iš tremties, politiniu priešininku; kelerius metus Romoje vyko Klodijaus Pulchro ir Milono šalininkų mūšiai. Žuvo per susirėmimą su Milono šalininkais Apijaus kelyje netoli Romos.