klonãvimas (gr. klōn – šakelė, ūglis, atžala), organizmo, ląstelės, branduolio, protoplasto, deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekulės ir geno dauginimas išsaugant pradinį jų genotipą ar struktūrą. Terminas kilo nuo žmogaus naudojamo augalų vegetatyvinio dauginimo atžalomis, ūgliais, atlankomis. Klonavimo būdu organizmai dauginasi ir natūraliai. Grupė genetiškai tapačių ląstelių arba individų, kilusių iš bendro protėvio, dauginamo nelytiniu būdu, sudaro kloną. Klonuojant branduolius dažniausiai diploidinis somatinių ląstelių branduolys perkeliamas į ląstelę, kuri gali regeneruoti visą organizmą. Žinduolių tokia ląstelė yra kiaušialąstė, iš kurios prieš klonavimą pašalinamas branduolys. Klonuojamas DNR segmentas genų inžinerijos metodais įterpiamas į bakterijos dirbtinę chromosomą, fago ar plazmidės vektorių. Po DNR sintezės susidaro daug DNR kopijų, kurios vadinamos DNR klonu.
3163
klonas