Klosterneuburg (Klosternòiburgas), miestas Austrijos šiaurės rytuose, Žemutinėje Austrijoje, Dunojaus dešiniajame krante, į šiaurės vakarus nuo Vienos (priklauso jos aglomeracijai).
Klosterneuburgo vaizdas nuo Buchbergo kalno
28 100 gyventojų (2023). Elektrotechnikos ir elektronikos, siuvimo, statybinių medžiagų, chemijos (ir farmacijos), metalo ir medienos apdirbimo, poligrafijos, maisto pramonė. Turizmas; Vienos gyventojų poilsiavietė.
Mokslo ir technologijų institutas (įkurtas 2009). Sodininkystės, vynuogininkystės ir vyno gamybos mokykla (įkurta 1860; prie Klosterneuburgo, Vienos Miško šlaituose, – vynuogynai) su bitininkystės institutu. Vienuolyno biblioteka ir muziejus, archeologijos, miesto, kraštotyros muziejai.
Architektūra
Augustinų vienuolyno bažnyčia (1114–36, 17 a. perstatyta baroko stiliumi, architektas G. B. Carlone), Leopoldo koplyčioje – Verdeniečio altorius (1181, dailininkas Mikalojus Verdenietis), Sebastiano koplyčioje – Albrechto altorius (apie 1439). Lapidarijuje (buvęs refektorijus) – Klosterneuburgo Madonos skulptūra (1310). Gotikinis kryžius (13–14 a.).
Augustinų vienuolynas Klosterneuburge
Istorija
Klosterneuburgo teritorijoje žmonių gyventa nuo 1 a. po Kr., kai romėnai čia įkūrė Asturio tvirtovę. 5 a. ji prarado reikšmę. Apie 1100 Austrijos markgrafas Leopoldas III čia pastatydino pilį ir įkūrė augustinų vienuolyną, greta jų iškilo Neuburgo miestas. 1218 potvyniui atskyrus miesto prekybinę dalį (Korneuburgą) aplink vienuolyną likusi pradėta vadinti Klosterneuburgu. 1296 jai suteiktos miesto teisės.
Per priešų puolimus (ypač 1529 ir 1683 puolant turkams) Klosterneuburgo gyventojai dažnai persikeldavo į geriau įtvirtintą Vieną, bet vėliau dėl palankesnių prekybos sąlygų grįždavo prie Dunojaus pakrantės į Klosterneuburgą. 1938–54 Klosterneuburgas buvo Vienos priemiestis.
2271