klostrdijos (Clostridium), Bacillaceae šeimos lazdelės ar verpstės pavidalo bakterijų gentis. Endosporas sudarantys gramteigiami obligatiniai anaerobai (tik kelios klostridijų rūšys yra mikroaerofilai). Plačiai paplitusios gamtoje saprofitinės bakterijos, ypač dažnos dirvoje, nutekamajame vandenyje, jūrų pakrantėse, t. p. jų yra gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Daugelis klostridijų sukelia gliukozės, kai kurių polisacharidų rūgimą. Kai kurios klostridijų rūšys, pvz., Clostridium butyricum, Clostridium pasteurianum, fiksuoja molekulinį atmosferos azotą. Klostridijos aktyviõs raidos metu į aplinką išskiria stiprius nuodus. Dažniausiai jais apsinuodijama suvalgius klostridijomis užkrėsto, netinkamai paruošto maisto. Kai kurios klostridijų rūšys sukelia stabligę (Clostridium tetani), dujinę gangreną (Clostridium perfringens, Clostridium novyi, Clostridium septicum), botulizmą (Clostridium botulinum; išskiria stiprų nuodą botuliną, arba botulotoksiną). Klostridijos naudojamos alkoholio ir pramoninių tirpiklių gamyboje, medicinoje (botulinas).
3009