Kluczbork (Kliùčborkas), miestas Lenkijos pietvakariuose, Opolės vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Opolės; apskrities centras.
22 703 gyventojai (2021).
Kluczborkas įsikūręs prie Stobrawos upės (Oderio intakas). Per Kluczborką eina Poznanės–Katowicų geležinkelis ir plentas, Opolės–Lodzės plentas; geležinkelis į Vroclavą. Mašinų, metalo dirbinių gamyba, maisto (malimo, pieno), medienos apdirbimo (baldų gamyba, lentpjūvė), statybinių medžiagų, trikotažo, siuvimo, odos pramonė.
Krašto muziejus (jame yra didžiausias Lenkijoje avilių rinkinys). Kasmetinės tarptautinės jaunių dviračių lenktynės.
Architektūra
Bažnyčios: gotikinė Išganytojo (14 a., 1745 perstatyta, architektas A. Dedicius), neogotikinė Dievo Motinos Teisiųjų Pagalbos (1913). Miesto sienų liekanos su gotikiniais Krokuvos vartais (15 a. pabaiga–16 a. pradžia). Klasicistinis vargšų prieglaudos pastatas (1778, architektas K. G. Langhansas, perstatytas 1823, architektas K. F. Schinkelis).
Istorija
Įkurtas į Sileziją 1235 atvykusių kryžiuočių (vadinamųjų riterių su raudonąja žvaigžde). 1253 (kitais duomenimis, 1274) gavo miesto teises. Nuo 1356 priklausė Čekijai, nuo 1526 – Habsburgams. 16–17 a. audimo centras. Per Trisdešimties metų karą (1618–48) kelis kartus sugriautas.
17 a. antroje pusėje mieste susikūrė iš Lenkijos išvarytų arijonų bendruomenė. Nuo 1742 Kluczborkas priklausė Prūsijos karalystei (vokiečių vadintas Kreuzburgu). 19 a. imta plėtoti metalo apdirbimo (daugiausia kariuomenės reikmėms tenkinti) ir maisto pramonę. Nuo 1875 geležinkelio transporto centras. Miestas ir apylinkės buvo vokietinamos.
Po 1921 Tautų Sąjungos surengto plebiscito Kluczborkas liko Vokietijai. Per II pasaulinį karą 1939–42 veikė lenkų ir prancūzų belaisvių stovykla. 1945 Kluczborkas atiteko Lenkijai. Iki 1975 ir nuo 1999 apskrities centras.
2271
Kreuzburg