klumpẽlės (Paramaecium), lygiablakstienių infuzorijų (Holotrichia) poklasio protistų gentis. Klumpelės paplitusios visame pasaulyje. 12 rūšių. Kūnas 50–300 µm ilgio, pailgas, aptakus, panašus į klumpelę, padengtas dvisluoksne pelikule ir apaugęs ištisinėmis eilėmis blakstienėlių. Citoplazmoje daug įvairių organoidų ir intarpų (branduolių, pulsuojančiųjų ir virškinamųjų vakuolių, trichocistų, kristalų). Gyvena nedideliuose gėlo vandens baseinuose, kur yra daug bakterijų ir pūvančių orgganinių medžiagų, rečiau jūrose. Klumpelė juda blakstienėlėmis, sukdamosi aplink išilginę kūno ašį. Dauginasi nelytiškai – skildamos skersai, ir lytiškai – konjugacija. Ilgo badavimo metu klumpelė atsinaujina autogamijos būdu. Plačiausiai paplitusi ir geriausiai ištirta paprastoji klumpelė (Paramaecium caudatum; pav.). Ji naudojama genetiniuose, fiziologiniuose, biocheminiuose ir molekuliniuose tyrimuose. Kitos dažnesnės rūšys: Paramaecium aurelia, Paramaecium bursaria, Paramaecium putrinum. Pastaroji gali gyventi labai užterštame vandenyje ir dėl to gali būti užterštų vandens ekosistemų biolologinis indikatorius.
paprastoji klumpelė: 1 – makrobranduolys, 2 – mikrobranduolys, 3 – pulsuojančiosios vakuolės, 4 – blakstienėlės, 5 – burnos anga, 6 – burnos įduba, 7 – virškinamosios vakuolės, 8 – trichocistos
1883