Klùžas-Napokà (Cluj‑Napoca), iki 1974 Klùžas, miestas Rumunijos šiaurės vakaruose, Transilvanijos plynaukštėje, prie Mažojo Someşo upės; Klužo apskrities centras.
Klužo-Napokos panorama
324 700 gyventojų (2021); antras (po Bukarešto) pagal gyventojų skaičių Rumunijos miestas.
Plentai į Oradeą, Turdą, geležinkeliai į Oradeą, Deją, Câmpia Turzii. Oro uostas. Mašinų gamybos, metalo, medienos apdirbimo, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos, statybinių medžiagų, poligrafijos, popieriaus, siuvimo, avalynės, odos, porceliano, maisto pramonė. Netoli Klužo-Napokos kasama geležies rūda. Turizmas. Rumunijos mokslų akademijos filialas. Babeşo‑Bolyai universitetas (įkurtas 1919), G. Dimos muzikos akademija (1819), Medicinos ir farmacijos (1872), Žemės ūkio ir veterinarijos (1869) aukštosios mokyklos. I. Andreescu meno, speleologijos (pirmasis pasaulyje) institutai. Nacionalinis, meno, istorijos, farmacijos, etnografijos muziejai. Teatras. Botanikos sodas (įkurtas 1872).
Architektūra
Gotikinė Šv. Mykolo bažnyčia (1387–1437) su 15 a. freskomis ir neogotikinėmis durimis (1859), vėlyvosios gotikos dominikonų (1428–1529) ir pranciškonų (1486–96) bažnyčios. Miesto sienos liekanos (16 a.), citadelė (1715), barokinės jėzuitų (1724, architektas L. Ugrai) ir pijorų (18 a.) bažnyčios, 18–19 a. rūmai. Neobarokinis teatro pastatas (baigtas 1906, architektūrinė bendrovė Fellner & Helmer). Neobizantiškoji katedra (1923–33).
Istorija
Įkurtas 12 a. dakų gyvenvietės ir Romos tvirtovės Napokos vietoje. 1316 gavo miesto teises. Viduriniais amžiais dauguma gyventojų buvo vokiečiai (tada vadintas Klausenburgu). Nuo 1405 Vengrijos karalystės laisvasis miestas. 1541 užimtas turkų. Nuo 1569 priklausė Transilvanijos kunigaikštystei (jos svarbiausias prekybos centras), kuri buvo vasališkai pavaldi Osmanų imperijai. Su kunigaikštyste pagal 1699 Karlovicų taiką prijungtas prie Habsburgų valdų. 16 a. apgyventas vengrų (jų vadintas Kolozsváru); tapo reformacijos centru – 17–18 amžiuje čia apsigyveno daug Abiejų Tautų Respublikos arijonų. 1790–1848 ir 1861–67 Transilvanijos provincijos sostinė. Pagal 1920 Trianono taiką atiteko Rumunijai.
-Napoca; -Napoka; -Klausenburg; -Klauzenburgas; -Kolozsvár; -Koložvaras
2271