kmỹnas (Carum), salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 20 rūšių. Paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Azijoje, kitur auginamas.
paprastieji kmynai
Daugiametė, retai dvimetė, 70–100 cm aukščio žolė stora liemenine šaknimi. Lapai 2–3 kartus plunksniškai suskaldyti į siūliškas, lancetiškas arba kiaušiniškas skiltis, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žiedai susitelkę į sudėtinius skėčius šakų viršūnėse. Vainikėlis baltas arba rausvas. Žydi gegužės–liepos mėnesiais. Vaisius – skeltavaisis. Sėklos pailgai kiaušiniškos.
paprastųjų kmynų sėklos
Labiausiai paplitęs ir didžiausią reikšmę turi paprastasis kmynas (Carum carvi). Laukinių augalų sėklose yra 3–7 %, kultūrinių – iki 10 % eterinių aliejų. Kmynas naudojamas parfumerijos pramonėje, medicinoje. Sėklos vartojamos kaip prieskoniai (duonos, mėsos gaminiams, likeriams, konservams). Liaudies medicinoje kmynų sėklos vartojamos virškinimo sutrikimams, uždegimams, kvėpavimo takų ligoms gydyti. Kai kuriose Europos ir Azijos šalyse keptos kmynų šaknys vartojamos maistui, lapai – prieskoniams. Lietuvoje savaime paplitusi 1 rūšis – paprastasis kmynas. Auga pievose, ganyklose, pamiškėse, šlaituose, dirvonuose, vidutinio drėgnumo derlinguose dirvožemiuose. Kmynai pradėti auginti 19 amžiuje.
849