knaro išilginis pjūvis (iliustracija iš Jocheno von Firckso knygos Normannenschhiffe)
knãras (sen. norv. knǫrr), vikingų prekybinis ir krovininis laivas. Panašus į drakarą, tačiau, skirtingai nei šis, buvo naudojamas ne kariniais tikslais, o įvairiems reikmenims ir įrangai, t. p. arkliams ir avims gabenti. Korpusas medinis, be denio, su aukštais števeniais. Varomas irklais arba tiesia bure ir valdomas laivagalio irklo vairu. Buvo iki 30 m ilgio, iki 6 m pločio, krovininė talpa siekė iki 25 tonų. Galėjo vežti daugiau krovinių ir būti valdomas mažesnių įgulų, bet išvystydavo mažesnį greitį nei drakarai (iki 13 kn). Knarų statybai naudota pušų ir uosių, rečiau ąžuolų mediena.
11 a. knaro Skuldelev 1 liekanos (Vikingų laivų muziejus, Danija)
11 a. knaro Skuldelev 2 kopija (Vikingų laivų muziejus, Danija)
Kadangi šiuose laivuose galėjo tilpti daugiau atsargų, jie buvo naudojami tolimojo plaukiojimo kelionėse (pvz., Eirikas Rudasis plaukdamas knaru atrado Grenlandiją) arba kolonizuojant svetimus kraštus (Islandiją, Šiaurės Amerikoje – Vinlandą).
Gerai išsilaikęs 11 a. knaras (pavadintas Skuldelev 1) 1962 rastas sekliame kanale Roskildės fjorde Danijoje, o seniausio 9 a. knaro liekanos – Äskekärre (Švedija).
Knarai plaukiojo ir Baltijos jūroje.