knỹgos istòrija, knygotyros šaka.
Tyrimo objektas
Knygos istorija tiria knygos atsiradimą ir raidą, rašto, knygos kūrybos proceso, materialinių ir techninių leidybos pagrindų, leidybos produkcijos formavimo, prekybos ir platinimo savitumus, knygos tipų, tematikos struktūrą. Taikomi specialūs (bibliografinis, tipografinis, funkcinis, teminis, tipologinis, sisteminis, statistinis ir kiti) ir kiti humanitarinių bei socialinių mokslų metodai.
Pagalbiniai knygos istorijos dalykai yra knygų šaltiniotyra, istoriografija, archeografija, epigrafija, paleografija, tekstologija ir kita.
Iš dalies knygos istorijos objektas apima ir knygos meno bei architektonikos, bibliotekininkystės ir bibliofilijos, skaitybos ir sociologinės istorinės raidos klausimus.
Ištakos
Knygos istorijos ištakos yra 16 amžiaus publikacijos apie spaudos išradimą ir jos sklaidą (populiariausia tema buvo apie vokiečių spaustuvininką J. Gutenbergą), kaip mokslas susiformavo 18 amžiaus pabaigoje. Žymiausi pagrindėjai ir teoretikai – Vienos karališkosios bibliotekos bibliotekininkas ir rašytojas Michaelis Denisas (1729–1800) ir prancūzų bibliotekininkas Étienne‑Gabrielis Peignot (1767–1849).
Knygos istorijos terminą pirmą kartą 1861 pavartojo prancūzų bibliotekininkas E. Verted. 20 amžiaus antroje pusėje atsirado knygos tyrimų sociologinės, funkcinės ir komunikacinės istoriografijos mokyklos, pradėjo formuotis fenomenologijos istorijos kryptis.
Knygos istorija Lietuvoje
Lietuvoje knygos istorijos pagrindus 19 amžiaus pradžioje suformavo J. Lelewelis veikale Dvejetas bibliografijos knygų (Bibliografycznych ksiąg dwoje 2 tomai 1823–1826, lietuvių kalba 3 tomai: tomas 1 Pirmosios bibliografinės knygos 2011, tomas 2 Antrosios bibliografinės knygos 2015, tomas 3 Studija ir anotuota asmenvardžių rodyklė 2016) ir A. W. Bohatkiewiczius vadovėlyje Veikalas apie visuotinę bibliografiją (Rzecz o bibliografii powszechnej 1830, lietuvių kalba 2004).
Pirmieji lietuvių kalba parašyti knygos istorijos mokslo darbai – J. K. Platerio Trumpa žinia apei tą išdavimą lietuviškos Biblijos Londone (1831, rankraštis) ir Vaclovo Biržiškos Lietuviškų knygų istorijos bruožai (1930).
Pagal tyrimo sritis skiriama visuotinė, Lietuvos ir lietuvių knygos istorija. Svarbiausi visuotinės knygos istorijos veikalai – L. Vladimirovo Knygos istorija: Senovė. Viduramžiai. Renesensas. XVI–XVII a. (1979, rusų kalba 1988), Lietuvos – V. Lastouskio Gudų knygos istorija (Gistoryja belaruskaj (kryŭckaj) knigi 1926), I. Petrauskienės Vilniaus akademijos spaustuvė, 1575–1773 (1976), lenkų mokslininkės M. B. Topolskos Skaitytojas ir knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Renesanso ir baroko epochoje (Czytelnik i książka w Wielkim Księstwe Litewskim w dobie Renesansu i Baroku 1984), D. Narbutienės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga, XV–XVII a. (2004), lietuvių – V. Biržiškos Lietuviškų knygų istorijos bruožai (dalis 1 1930), papildytas leidinys – Senųjų lietuviškų knygų istorija (dvi dalys 1953–1957), D. Kauno Mažosios Lietuvos knyga (1996), V. Žuko Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje (2000), R. Misiūno Barakų kultūros knygos: lietuvių DP leidyba 1945–1952 (2003).
Paskelbta knygos istorijos pagalbinių dalykų svarbių veikalų: popierininkystės – E. Laucevičiaus Popierius Lietuvoje XV–XVIII a. (dvi dalys 1967), knygrišystės – E. Laucevičiaus XV–XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose (1976), nuosavybės ženklų – V. Kisarausko Lietuvos knygos ženklai, 1518–1918 (1984), skaitybos – G. Raguotienės Lietuvių vaikų lektūra 1918–1940 (2001).
Knygos istorijos problemas nagrinėja ir kitų mokslų atstovai. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį sistemingai tyrė V. Merkys (Knygnešių laikai 1864–1904, Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864–1904, abi 1994), A. Tyla (Garšvių knygnešių draugija 1991), R. Vėbra (Lietuviškos spaudos draudimas 1864–1904 metais 1996) ir kiti istorikai.
Lietuvių knygos istorijos tyrimai priskiriami faktografinei, kultūrinei istorinei knygos istorijos istoriografijos mokyklai.
L: Lietuvos knygų istorija: literatūros rodyklė / sudarytojos V. Tumelienė, N. Burkšaitienė Vilnius 1982.
3037