knỹgų grãfika, grafikos rūšis: kūriniai, papildantys, puošiantys ir interpretuojantys knygos, žurnalo arba laikraščio tekstą. Tai iliustracija, meninis šriftas ir knygos elementų bei teksto dalių dekoras (atsklanda, apvadas, frontispisas, inicialas, vinjetė, viršelis, užsklanda). Kuriama įvairia grafikos (medžio arba vario raižinio, oforto, litografijos, piešinio, kita), tapybos (akvarelės, guašo), mišria technika. Knygų grafika gali būti komponuojama į tekstą, spausdinama atskiruose lapuose (įklija), kai kada – atskirais rinkiniais.
Knygų grafikos raida
Vieni seniausių knygų grafikos pavyzdžių – senovės Egipto papirusų piešiniai. Nuo 9 a. Kinijoje rankraščiai puošti medžio raižiniais (labiausiai paplito 12 amžiuje). Europoje nuo 7 a. plito rankraštinių knygų grafika (iliuminacija, miniatiūra). 15 a. antroje pusėje pradėta spausdinti knygas, jos iliustruotos medžio raižiniais (Biblia pauperum, apie 1470, H. Schedelio Weltchronik 1493, dailininkas M. Wolgemutas, W. Pleydenwurffas). Iki 15 a. trečio ketvirčio kurtos blokinės knygos (jų iliustracijos medžio klišėse raižytos kartu su tekstu), vėliau medžio klišėse raižyti tik vaizdai.
Guillaumeʼo de Machaut Veikalų puslapiai (nežinomas dailininkas, apie 1350–55)
A. Dürerio iliustracija knygai Švč. Mergelės Marijos gyvenimas (1511)
15–16 a. medžio raižinio technika renesanso stiliaus iliustracijų sukūrė: Vokietijoje – H. Baldungas, H. Burgkmairas, A. Düreris, H. Holbeinas jaunesnysis, L. Cranachas, Italijoje – Agostino Carracci, H. de Santi ir kiti. 16 a. pabaigoje–17 a. knygų grafikoje vyravo vario raižinio ir oforto technika, iliustracijos dažniausiai spausdintos įklijose. 16 a. pabaigoje–17 a. baroko stiliaus knygų grafikos sukūrė: Italijoje – A. Tempesta (1555–1630), S. dela Bela (1610–64), Prancūzijoje – J. Callot, Flandrijoje – P. P. Rubensas, Vokietijoje – M. Merianas vyresnysis, Čekijoje – V. Hollaras ir kiti.
18 a. išpopuliarėjo knygų iliustracijų serijos, įmantrios vinjetės, knygų iliustracijų sukūrė: Anglijoje – W. Blake’as, Prancūzijoje – C.‑N. Cochinas (1715–90). 18 a. antroje pusėje paplito spalvotoji knygų grafika. 18 a. pabaigoje T. Bewickas patobulino ksilografijos techniką (pradėta raižyti skersinio pjūvio medžio lentose – tai leido rinktis laisvesnį piešinį, teikė daugiau niuansavimo galimybių),
knygos Šveicarų kronikos antraštinis lapas (dailininkas Chr. Froschaueris, 1547)
19 a. išpopuliarėjo ksilografijos technika sukurta knygų grafika (G. Doré, A. F. E. von Menzelio kūryba). 19 a. knygų grafikoje paplito ir litografijos technika, ji ypač plėtota Prancūzijoje (E. Delacroix, H. V. Daumier, P. Gavarni kūryba). 1820 Ch. Heathui atradus plieno raižinio techniką ja sukurta nemažai knygų grafikos.
19 a. viduryje išradus fotomechaninį iliustracijų reprodukavimo būdą paplito reprodukuotos pieštos iliustracijos. Daugelyje šalių pradėta leisti iliustruotus periodinius leidinius (Prancūzijoje – Caricature, nuo 1830, Illustration, nuo 1843, Didžiojoje Britanijoje – Punch, nuo 1841, Vokietijoje – Fliegende Blätter, nuo 1845). 19 a. pabaigoje Didžiojoje Britanijoje prerafaelitų judėjimo veikiami knygų dailininkai siekė knygos grafinio apipavidalinimo vientisumo (A. V. Beardsley, W. Crane’o kūryba), sekant viduramžių tradicijomis knygas vėl pradėta iliustruoti ir įrišti rankiniu būdu. 20 a. reikšmingi knygų grafikos kūrėjai buvo M. Denis, R. Dufy, M. Chagallas, H. Matisse’as, G. Rouault, P. Picasso (visi Prancūzija), F. Masereelis (Belgija), A. Kubinas (Austrija), V. Favorskis, A. Kravčenko, N. Kuprijanovas, A. Gončiarovas (visi Rusija), M. Dobužinskis.
A. V. Beardsley iliustracija O. Wilde’o knygai Salomėja (1891)
paraštės iliustracija prancūzų pasakai Okasenas ir Nikoletė (dailininkas A. Kravčenko, 1934)
Lietuvos knygų grafika
Lietuvoje seniausios rankraštinės knygos, iliustruotos bizantiškojo arba gotikinio stiliaus miniatiūromis, yra iš 13–16 a. – Laurušavo evangelija (13 a. pabaiga–14 a. pradžia, Mstižiaus evangelija (14 a.), Leono Sapiegos evangelija (15 amžius). Nuo 16 a. pradžioje Lietuvoje pradėjus spausdinti knygas jos puoštos renesanso stiliaus medžio raižiniais (P. Skorinos Mažoji kelionių knygelė 1522, Apaštalas 1525, M. Mažvydo katekizmas Catechismvsa prasty szadei 1547, J. Bretkūno Postilė 1591). Beveik visų 16 a. knygų grafikos kūrinių autorystė nežinoma, kai kurie elementai būdavo perspausdinami iš užsienio leidinių.
A. Tarasevičiaus iliustracija laidotuvių panegirikoje, skirtoje K. K. Kłokockiui (1685)
17 a. vyravo vario raižinio technika sukurtos įmantrios baroko stiliaus iliustracijos (T. Makowskio, C. Götke’s, A. ir L. Tarasevičių, L. Kščonovičiaus, apie 1650–1704, T. Schnopso, kūrė 1666–71, kūryba). 18 a. knygų grafikos sukūrė P. V. Balcevičius, H. Leibovičius, I. Karęga. 19 a. knygų grafikos raidai turėjo įtakos Vilniaus universitete 1805 įsteigta Raižybos katedra. Vario raižinio technika klasicizmo stiliaus knygų iliustracijų sukūrė J. Saundersas, litografijos technika romantinės stilistikos knygų iliustracijų – V. Slaveckis, J. H. Głovackis, K. Bachmatavičius, K. Račinskis, K. Ripinskis, M. Pšibilskis. 19 a. 4–5 dešimtmečio knygų grafikoje paplito medžio (V. Smakausko iliustracijos J. I. Kraszewskio knygai Vitolio rauda 1846) ir plieno raižinys. 19 a. antroje pusėje (po 1863 sukilimo) knygų grafikai nebuvo palankių sąlygų, emigracijoje romantinės stilistikos knygų iliustracijų sukūrė M. E. Andriolis.
20 a. pradžioje knygų grafikai būdinga stilizuota tautodailės ornamentika, ryšku simbolizmo ir moderno įtaka. Vinječių, inicialų, knygų viršelių sukūrė M. K. Čiurlionis, P. Rimša (Vydūno Amžinoji ugnis 1912–13), A. Jaroševičius (Pasakos, dainelės ir mįslės 1913–14), A. Žmuidzinavičius (Maironio Pavasario balsai 1913, Vydūno Sigutė 1914), K. Šimonis (Dainos, sudarė K. Binkis, 1922). 3–4 dešimtmetyje knygų grafika pasižymėjo tautodailės modernistinėmis interpretacijomis, siekta knygos plastinio vientisumo; tautosakos rinkinių, grožinės lietuvių literatūros kūrinių apipavidalino A. Galdikas (V. Krėvės Dainavos šalies senų žmonių padavimai 1924), V. Petravičius (Gulbė karaliaus pati 1937, Marti iš jaujos 1940), D. Tarabildienė (Šimtas liaudies baladžių 1939), V. K. Jonynas (K. Donelaičio Metai 1939).
V. Petravičiaus iliustracija lietuvių liaudies pasakai Gulbė karaliaus pati (1937)
20 a. 5–6 dešimtmečio knygų grafikoje įsivyravo realistinis piešinys, dekoratyvumas. Grožinės lietuvių literatūros, tautosakos iliustracijų sukūrė A. Kučas (Liaudies dainų rinktinė 1948), J. Kuzminskis (A. Baranausko Anykščių šilelis 1954), V. Jurkūnas vyresnysis (D. Poškos Mužikas Žemaičių ir Lietuvos 1950, K. Donelaičio Metai 1956). 6 dešimtmečio pabaigoje–7 dešimtmečio pradžioje knygas iliustravo grafikų karta, išugdyta V. Jurkūno vyresniojo, A. Kučo, J. Kuzminskio. Derindami 20 a. pirmos pusės grafikos tradicijas, modernistinius ieškojimus ir tautodailės ekspresyvumą lietuvių literatūros klasikos, tautosakos kūriniams iliustracijas kūrė A. Makūnaitė, B. Žilytė, A. E. Steponavičius, A. Surgailienė, V. Valius, S. Valiuvienė, J. K. Juodikaitis ir kiti. Jų kūriniams būdinga lakoniška kompozicija, apibendrinta forma, juodų ir baltų dėmių kontrastas, dekoratyvus koloritas. 7–8 dešimtmečio knygų iliustracijos išsiskyrė modernia teksto interpretacija, metaforiškais vaizdiniais, teksto ir vaizdo darnia jungtimi.
A. E. Steponavičiaus iliustracija P. Cvirkos knygai Nemuno šalies pasakos (1988; © LATGA, 2020)
20 a. 8 dešimtmetyje knygas iliustravo R. V. Gibavičius, P. Repšys, S. Krasauskas, V. Kalinauskas, V. Kisarauskas ir kiti. Dailininkai rėmėsi originalia tapybine ir grafine raiška, lakštinės grafikos principais. Savitos lietuvių dailininkų iliustracijos buvo apdovanotos SSRS rengiamuose knygų iliustracijų konkursuose, Leipcigo knygų mugėje, Bratislavos iliustracijų bienalėje (apdovanojimų pelnė A. Makūnaitė, S. Krasauskas, A. E. Steponavičius, B. Žilytė, B. Leonavičius). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę plėtėsi privačių leidyklų ir spaustuvių tinklas, gerėjo spaudos kokybė, atsirado įvairesnių leidinių. Grožinių knygų iliustravo B. Leonavičius, P. Repšys, S. Eidrigevičius, A. Žvilius, S. Chlebinskas, R. Orantas, istorinių veikalų – A. Každailis, knygų vaikams – I. T. Daukšaitė‑Guobienė, L. Gutauskas, I. Žviliuvienė, Ž. Žviliūtė, R. Kepežinskas, D. Radavičiūtė, B. Zokaitytė, E. Gelažiūtė, Š. Leonavičius ir kiti. 10 dešimtmetyje vaikų knygų iliustracijų tarptautiniuose konkursuose Bolonijoje ir Barselonoje apdovanojimų pelnė R. Kepežinskas, S. Eidrigevičius, K. Kasparavičius, J. Račinskaitė.
20 a. 7–9 dešimtmetyje populiarias metaforiškas vaikų literatūros interpretacijas, simbolinių įvaizdžių ir ženklų kalbą 10 dešimtmetyje–21 a. pradžioje pakeitė realistiniais vaizdais grindžiamas pasakojimas (leidyklų Nieko rimto ir Baltos lankos išleistos K. Kasparavičiaus, L. Šalčiūtės iliustruotos knygos). Išpopuliarėjo skaitmeninė grafika, dažnai atsisakoma rankų darbo, plačiai taikomos kompiuterio galimybės. Žymesni knygų dailininkai – E. Karpavičius, V. Kuraitė, E. M. Ložytė, A. Broga, I. Zibucas ir kiti. Konceptualių dailininko knygų sukūrė įvairių specialybių dailininkai: K. Vasiliūnas, A. Andziulytė, D. Radavičiūtė, R. Vaigeltaitė, K. Grigaliūnas, L. Šalčiūtė, E. K. Kriaučiūnaitė, Z. Inčirauskienė, E. Kuckaitė, S. Dūda, K. Venclovas ir kiti. 1991 įvyko pirmoji konceptualios dailininko knygos paroda (jos rengėjas L. Jablonskis), nuo 1997 Vilniuje rengiamos dailininko knygos tarptautinės trienalės. Kasmet rengiami Knygos meno konkursai (nuo 1965, atgaivinti 1993).
L: I. Korsakaitė Gyvybinga grafikos tradicija Vilnius 1970; J. Liškevičienė XVI–XVIII amžiaus knygų grafika: Herbai senuosiuose Lietuvos spaudiniuose Vilnius 1998.
153
853